Kai kurie dabartiniai jo kūriniai šiek tiek kvepia savotišku meniniu veiksmu – „pažiūrėkit, galima įrašyti tai, ir visiems patiks“. Tačiau nueidamas šiuo keliu V.Bareikis tapo labai dviprasmiškai vertinama scenos asmenybe.
Pasirausus internete akivaizdu, kad daliai melomanų jis tapo kone visko, kas su lietuviška muzika yra blogai, simboliu (greta panašiai su humoru žaidžiančios grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“). Skeptikai, regis, visiškai neįžvelgia ironijos – jog didelė dalis V.Bareikio kūrybos kvepia parodija, o ne nuoširdžiu bandymu parašyti kažką gilaus ar dvasingo.
Naujausias jo albumas tokios nuomonės nepakeis. „Katukavakare?“ yra suskirstytas į tris dalis – šokių, ramybės ir romantikos, tačiau šios ribos gana neaiškios, o iš didžioji dalis čia įrašytų kūrinių - pabrėžtinai banaliai ir trankiai skambanti šokių muzika.
„Man taip patinka, kai vakarėly užmiega visi žmonės, o aš tada jiems“ (toks dainos pavadinimas) yra geriausias pavyzdys – neįtikėtinai kvailas kūrinys, lyg ir išjuokiantis besmegenių pasilinksminimus. Tačiau jam skambant koncertuose minios džiugiai eina iš proto.
Yra ir labiau vykusių pokštų (pavyzdžiui, „Eurovizijos“ atrankoje skambėjusi daina „Pusvalanduko“), ir bandymų sukurti kažką rimtesnio („Apie ką tyli?“ su Kotryna Juodzevičiūte ir reperiu Pushu), bet didžioji šio albumo dalis atrodo panaši į keistą, ne visada sąmojingą muzikinę provokaciją.
Tai ir yra problema – jei V.Bareikis taip ją ir pristatytų, būtų galima mąstyti įvairiai, bet jei tai – rimtas muzikinis darbas, jis – gana nevykęs.
V.Bareikis – idėjų nestokojantis žmogus, ką įrodo ir įdomios jo rengiamos akcijos (pavyzdžiui, mintis vienam gerbėjui per koncertą padovanoti savo automobilį ar surengti šimto koncertų turą per Lietuvą, aplankant ir mažus miestelius, kur mažai kas iš atlikėjų užsuka). Bet kartais atrodo, kad jam vis nesiseka tinkamai jas perteikti.
Įvertinimas – 6 iš 10.
V.Bareikio klipas „Pusvalanduko“:
