Dainuojančių vyrų grupės sudėtis ne sykį keitėsi, bet rugpjūčio 7-ąją Palangos koncertų salėje bus galima pamatyti ir dabartinius, ir buvusius „el Fuego“ narius.
Greta dabar grupėje dainuojančių Pauliaus Bagdanavičiaus, Roko Spalinsko ir Gražvydo Staigvilo scenoje pasirodys ir šią grupę jau palikę Jonas Sakalauskas, Eugenijus Chrebtovas ir Tomas Pavilionis.
Koncerte gros orkestras „Vilnius Sinfonietta“, vadovaujamas Vytauto Lukočiaus, dainuos atlikėjos Inga Valinskienė, Irena Starošaitė, Eglė Jakštytė.
Visi trys grupės nariai gyvena skirtinguose miestuose: Paulius – Vilniuje, Rokas – Klaipėdoje, o vos prieš mėnesį prie grupės prisijungęs Gražvydas – Kaune, bet tai netrukdo dainininkams nuolat koncertuoti kartu.
Dešimtmečio proga geriausių dainų rinktinį albumą ką tik išleidusią grupę jos ilgametis vokalistas J.Sakalauskas neseniai paliko dėl karjeros pokyčių – jis tapo naujuoju Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovu.
Jubiliejų švenčianti grupė šią savaitę apsilankė portalo lrytas.lt konferencijoje ir atsakė į skaitytojų klausimus.
– Pavasarį su jumis atsisveikinęs Jonas dabar vadovauja Nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Nebandėte atkalbinėti, kad liktų grupėje?
Rokas: Mes net nežinojome, kad jis konkurse į tas pareigas dalyvauja. Pranešė tik, kai jam paskambino ir pasakė, kad laimėjo, – mes kaip tik buvome šalia.
Dvejopi jausmai – ir norėjosi džiaugtis dėl kolegos, ir buvo liūdna, nes teks su juo atsisveikinti. Buvome puikiai susidainavę.
Paulius: Aš jį įnirtingai įkalbinėjau dalyvauti tame konkurse, bet atrodė, kad jis lyg ir bijojo palikti darbą Klaipėdoje, kur vadovavo Muzikiniam teatrui. Paskui paaiškėjo, kad nepabijojo. (Juokiasi.)
– Jūsų jubiliejaus koncertą ves I.Valinskienė. Kaip pavyko ją prikalbinti?
Paulius: Ji buvo mano mokytoja TV šou „Lietuvos balsas“, nuo to laiko puikiai sutariame. Be to, turime kartu įrašytą dainą, kuri labai patinka mūsų klausytojams.
– Kaip susiradote naują grupės narį Gražvydą?
Gražvydas: Su Pauliumi susipažinome TV projekte „Muzikinė kaukė“. Pasišnekėjome, radome bendrų interesų. Tada grupėje atsirado vieta, trūko nario, pakvietė mane, ir tiek.
Kai stojau į Klaipėdos S.Šimkaus konservatoriją, norėjau mokytis vokalo, bet vietų nebebuvo. Teko studijuoti fleitą. Klasikinis vokalas, kurio reikia šiai grupei, man šioks toks iššūkis. Mokiausi ir aktorinio meistriškumo, bet su juo čia neišsisuksi. (Juokiasi.)
Paulius: Patiko, kad Gražvydas – lankstus muzikiniuose stiliuose. Girdint jo muzikalumą kilo mintis, kad mūsų žanrui jis irgi tiktų.
Rokas: Paulius ėmėsi mokyti Gražvydą, naujam nariui reikia kuo greičiau priprasti prie repertuaro. Viskas bus gerai.
– Susidaro įspūdis, kad į jūsų koncertus ateina daugiau moterų nei vyrų.
Rokas: Visiška tiesa. Tiesa, dalis jų atsiveda ir antrąsias puses. „el Fuego“ – romantiškas, lyrines dainas atliekanti grupė. Turbūt moterys labiau linkusios į romantiką.
Be to, didesnę publikos dalį sudaro vyresni žmonės. Gal irgi dėl muzikos stiliaus – ji nėra ritminė, skirta šokiams. Nors gal ateityje mūsų repertuare atsiras ir jaunatviškesnio, roko skambesio, elektrinių gitarų.
Paulius: Kad galėtum suprasti kai kurias mūsų atliekamas dainas, reikia brandos.
– Rokai, ar niekada nesvajojote tapti modeliu?
Rokas: Nuo mažens norėjau būti muzikoje, ten ir esu. Jei kas nors pasiūlytų – nebūčiau prieš, man patinka naujos patirtys. Krepšininku irgi neketinau tapti, nors esu 198 centimetrų ūgio. (Juokiasi.) Žaidžiu tik savo malonumui.
– Kokios jūsų svajonės dar neįgyvendintos?
Paulius: Norisi koncertuoti didžiausiose arenose, galbūt – ne tik Lietuvoje. Ta mintis gyva, gal kada nors pavyks ir į „Euroviziją“ išvykti.
– Kokią keisčiausią dovaną esate gavę nuo gerbėjų?
Rokas: Neseniai per koncertą netoli Šiaulių priėjo prekeivis ir padovanojo rūkytą šamą. Taip padėkojo už jam patikusią dainą.
Paulius: Viena tautodailininkė man padovanojo iš samanų pagamintą žąsį. Buvau labai nustebęs.
– Ar dar bandysite dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje?
Paulius: Kasmet yra minčių. Bet reikia tam susitelkti ir padaryti didelius darbus. Kad žmonės daina patikėtų, kad galėtum užimti aukštą vietą.
Šįmet bandėme praverti tas duris, bet buvome užsiėmę, labai skubėjome, atrankoje dainą atlikome ne taip, kaip galėjome, gal nepadarėme ir namų darbų.
Rokas: „Eurovizija“ – aukšta kartelė. Tai viena didžiausių mūsų grupės ambicijų. Mūsų išskirtinumas – muzikos stilius. Tikiu, kad kitais metais dalyvausime ir parodysime, ką galime.
– Ar rūpinatės balsu?
Paulius: Persistengti nereikia. Pastebėjau – kai pradedi saugotis, prieš koncertą ko nors nevalgyti, elgtis neįprastai, organizmas tai supranta kaip stresą. Bent jau man nuo to būna tik blogiau.
Gražvydas: Taip, balsą reikia saugoti. Juk arbata su medumi ne visada padeda. Svarbiausia būti pailsėjusiam, ramiam.
– Kaip save įsivaizduojate po dešimties metų?
Paulius: Kad dainuosime – nė kiek neabejoju. Ar gyvensime Lietuvoje? Turėjau galimybių išvykti į užsienį, jos tebėra.
Bet tikiu, kad tokiems sprendimams reikia pribręsti, paruošti dirvą, kad galėtum gyventi patogiai ir daryti tai, ką mėgsti.
Buvau išvykęs mokytis į Didžiąją Britaniją, tada nejaučiau, kad tikrai noriu ten būti.
