25-erių dainininkė, kuri šįmet Lietuvai atstovavo „Eurovizijoje“, surengė atvirą diskusiją sostinės bare „Spritz Summer Garden“.
Joje dalyvauti Ieva pakvietė ją įkvėpusius žmones – kunigą Algirdą Toliatą, vedų išminties žinovą, pamokslininką Anantarą Das, lektorių, asmeninio efektyvumo trenerį Darių Ražauską.
Su jais dainininkė valandą kalbėjosi apie šviesos ir pozityvumo paieškas gyvenime, o tada pristatė savo naują vaizdo klipą „Absorbed“.
Pasiklausyti užsuko ir nemažai žinomų Lietuvos žmonių – dainininkės Monique, Monika Linkytė, TV laidų vedėja Indrė Stonkuvienė, didžėjus Jonas Nainys su žmona Simona Naine, socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino ir kiti.
Šį pokalbį pavadinusi „Neskubėk“, I.Zasimauskaitė sakė, jog jai seniai kirbėjo idėja surengti kažką panašaus.
Po „Eurovizijos“, kurioje publiką sužavėjo jautrumu ir įsijautimu į dainą, dainininkė gauna daugybę klausytojų laiškų, kuriuose pasakojama apie neviltį, patiriamus sunkumus, liūdesį ir depresiją.
Pati atlikėja taip pat yra prisipažinusi, kad kadaise skendėjo niūriose mintyse ir sunkiai ieškojo prasmės gyventi.
„Kadaise galvojau apie pabaigą, o dabar galiu drąsiai sakyti – neskubėk, nes yra kelias. Išgirskime tai, apie ką garsiai nekalbama.
Norėjau atrasti savo kelią, bet visiškai nežinojau, kur kreiptis ir ką daryti“, – aiškino I.Zasimauskaitė.
„90 procentų žmonių yra patyrę vienišumo jausmą, norą pabėgti, išnykti, pradingti. Gyvename pykčio, melo, apgaulės amžiuje.
Mus žadina šventyklos, dvasininkai, bet kuriuo keliu pasuksime, priklauso nuo mūsų pačių. Jei norime nepražūti, turime bendrauti, rasti žmones, kurie eina dvasiniu keliu. Nei mokykla, nei tėvai mums dažniausiai to neparodo. Šį vakarą galime prabusti ir vieni kitiems padėti“, – dėstė Anantara Das.
Jis pasidalijo patirtimi, kaip ne sykį teko atkalbinėti ir bandyti nuraminti apie savižudybę kalbėjusius žmones.
„Reikia išgirsti širdį. Kodėl žmogus žudosi? Tampa vienas, pasijunta niekam nereikalingas. Bet juk kiekvienas mūsų buvome tokioje situacijoje. Bet paskui Dievas duoda jėgų, atsistoji, pereini ugnį ir vandenį, sustiprėji, padedi kitiems.
Mes niekada nemirsime, nepradingsime. Visos konfesijos sako, kad siela – amžina. Tad niekur nepabėgsi“, – kalbėjo pamokslininkas.
„Noriu papasakoti vieną istoriją. Kai mane paskyrė policijos kapelionu, sutikau žmonių iš visai kitokio pasaulio. Lankiau padalinius, prieš Kalėdas. Vienas padalinys per klaidą pasiėmė ne mano, o kito žmogaus telefoną. Ir pakvietė.
Tas žmogus – buvęs fizikas. Pradėjo aiškinti – šviesa plečiasi, kuo žmogus šviesesnis, tuo daugiau jis apima. Iš tiesų – kuo labiau esi šviesoje, tuo labiau suvoki, kad yra ne „aš“, o „mes“.
Kai kur mes norime pamatyti greitą rezultatą – čia ir dabar. Bet gal ir nereikia. Kai architektas Gaudi sugalvojo statyti baziliką Barselonoje, jam sakė – išprotėjai, iki kito Kristaus atėjimo nepastatysime. Jis atsakė – nieko, mano užsakovas turi laiko.
Išbūti su nusiminusiu žmogumi, išgirsti jo sunkų klausimą – tai kartais sunkiau nei duoti kokį nors atsakymą. Bet išbūdamas, išlaukdamas, gal kartais tu jam padedi labiau, padrąsini.
Mes bėgame nuo žmonių, kuriems neturime ką patarti ar atsakyti. Bet neturime susireikšminti, galvoti, kad nuo mūsų priklauso, kaip tas žmogus elgsis. Gal mes – tik dalis atsakymo. Čia kaip su šuneliu lauke už durų – gal kartais nereikia jo įleisti, nes jam reikia išmokti kokią nors pamoką.
Kaip atskirti, kaip kada elgtis? Tai gali tik pajusti, neperskaitysi jokioje knygoje. Reikia pajusti“, – svarstė A.Toliatas.
„Kaip jaunam žmogui atrasti save? Atsakymas paprastas – bendravimas. Jis yra svarbiausia, per jį perimame idėjas, skonius, įpročius. Ieškoti šviesių žmonių – tai atsakymas.
Jauniems žmonėms reikia palaikymo, nes tėvai sulindę į kitus dalykus – darbą, paskolas, televizorių. Vaikai su tėvais šiais laikais gauna keturias su puse minutės per dieną su savo tėvais, o su planšetėmis – keturias su puse valandos. Tai – JAV statistika, bet Lietuvoje turbūt yra panašiai. Jaunimui reikia paskatinimo, raginimo nebijoti ieškoti savęs.
Reikia belstis ir ieškoti durų, už kurių slypi išmintis.
Lietuvoje žmonės jau mokosi ieškoti pagalbos. Bėda, kad mes – šiauriečių tauta, daug ką pasiliekame sau. Apima puikybė, kad negaliu pasirodyti silpnesnis, pažeidžiamas. Retas, priėjęs liepto galą, skyrybas, depresiją, narkomaniją, artimo žmogaus netektį, pradeda ieškoti atsakymų“, – antrino D.Ražauskas.
Laimės ir prasmės paieškų kelią atspindi naujasis Ievos klipas, kuriame atlikėja tarsi iš agonijos ir liūdesio pakyla naujam gyvenimui.
Tai – dar vienas melancholiškas kūrinys, pirmoji daina, kurią Ieva ne tik atlieka, bet ir yra jo bendraautorė.
Dainos muziką ji parašė kartu su Donatu Kelmeliu.
Naujasis jos klipas:
„Žodžiai – kaip atviras pokalbis, kuris gimė bažnyčioje, kai Donatas užgrojo keturis akordus, o aš tiesiog pradėjau kalbėti nebe žodžiais, o išdainuotu ilgesiu ir didele viltim.
Kažkas manęs paklausė, kaip įmanoma, kad tu tokia pozityvi, o dainos lyriškos, melancholiškos ir dažnai verčiančios susimąstyti. Bet galbūt taip ir atsiranda gyvenimo harmonija“, – kalbėjo Ieva.
Naują kūrinį išleidusi dainininkė ruošiasi dar vienam iššūkiui - antradienį atskleidė, kad gruodžio 16-ąją surengs didelį koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje, kuriame dalyvaus ir nemažai atlikėjų iš užsienio, su kuriais ji šįmet susipažino „Eurovizijoje“.
