„Paliekant Žemę“ - naujas vardas Lietuvos muzikinėje padangėje. Kosminė, mistiška, spalvinga ir kartu niūri trejybė. Muzika, alsuojanti galybe švelnių ir niūrių sąskambių bei šnabždesių, kurie atveria kelią į akląją transcendenciją.
Grupė savo veiklą pradėjo 2016 m. – kaip Karolio Miglino (gitara, sintezatoriai, muzikos programavimas) ir Lauros Misiukevičiūtės (vokalas, tekstai) duetas.
Iš pat pradžių „Paliekant Žemę“ buvo nusprendusi groti tamsią ir niūrią darkwave stiliaus muziką, kurioje dominuoja tamsūs elektronikos ir sunkūs elektrinės gitaros garsai.
Po kiek laiko grupė nusprendė pagyvinti skambesį būgnais, taigi prie jų prisijungė Gabrielė Pocevičiūtė (būgnai, pritariamasis vokalas). Trejetas ir dabar derina sintetinius elektronikos garsus su gyvais instrumentais.
„Muzikinis vaizdo klipas mums nauja patirtis, tačiau, kaip ir muzikoje, stengėmės išlaikyti kosminę, mistišką, spalvingą ir kartu niūrią trejybę.
Režisierės Miglės Remeikaitės bei Edgaro Bogdanovo („E-Visuals“ – filmavimas, montažas) idėjinis ir atmosferinis sumanymas buvo klipe pavaizduoti ir suartinti skirtingas kartas – tai reprezentuoja vaikas ir senelis.
Taip pat nusprendėme, jog senelio personažą galėtų įkūnyti mano 75–erių tėtis. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, jog tėtis, užgniaužęs visus savo kompleksus, įdėjo daug pastangų ir dėl dukros pasiryžo filmuotis – tai jam puikiai pavyko“, – dalinasi įspūdžiais grupės vokalistė Laura Misiukevičiūtė.
Grupės klipas „Sulijo“:
„Skirtingų kartų susitikimo motyvas svarbus bei aktualus tiek jaunam, tiek senam žmogui, kadangi labai dažnai vieni kitus apleidžiame, kaltiname, ir sunkiai pripažįstame, jog iš tiesų vieni kitiems esame reikalingi ir įkvepiantys. Žmogui susitaikymas ir apsikabinimas yra būtinas“, - apie klipą pasakoja režisierė Miglė Remeikaitė.
Anot jos, miško laumė yra archetipinis mitologinis veikėjas, siejantis žemiškąjį ir dangiškąjį pradą, esantis tarp sąmonės ir pasąmonės, galintis lemti tiek laimę, tiek pražūtį.
„Mitai apie laumes pasklido iš mūsų prosenelių lūpų, pasakomis buvo perduotos mums ir galiausiai įsišaknijo mumyse. Klipe laumė paklaidina tam, kad sutaikytų, kad įvyktų apsivalymas, kad „sulytų“. Kartais užtenka tiesiog leisti sau pasiklysti ir atrasime tai, ko ieškojome“, – priduria režisierė.
