Tuomet įsivaizduokite, kaip Bareikis užburia savo nuoširdžia muzika ir išsiveda pro vitražinius langus kutenti debesų. Kaip tik tokią – intymiąją koncerto-pasimatymo versiją rugpjūčio 22-ąją bus galima patirti festivalyje „Nida Stories“.
„Nidai jaučiu sentimentus nuo mokyklos laikų. Ten veikė baras „Faksas“, jame grodavo grupė „Pelenai“. Bent kartą per vasarą būdavo privaloma ten apsilankyti“, – šypsosi Vidas, netrukus pakviesiantis į solinį, ramų, jaukų, akustinį savo koncertą. Vyks jis ne bare, o Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.
„Su ta bažnyčia irgi siejasi daug gražių prisiminimų, ten vykusių šaunių klasikinių koncertų. Įrašinėdami „Žmogus bet šuo“ Nidoje filmavome klipukus. Yra epizodų iš kelto, Švyturio, Nidos bažnyčios“, – pasakoja Vidas.
Netrukus šioje išskirtinėje erdvėje koncertuosiantis artistas sako, kad intymūs susitikimai su savo klausytojais jam patinka lygiai taip pat, kaip ir areninės fiestos.
„Tokiu formatu pradėjau savo solo karjerą: buvau vienas su pianinu. Labai laukiu tokio „intymiako“, kai kiekvienas žmogus – sužiūrėtas, su kiekvienu asmeniškai pabendrauta.
Laukiu ir galimybės akustiškai sugroti ne tik savo hitus, bet ir naujausias dainas. Viena jų kaip tik pasirodys iki Nidos koncerto. Labai stiprus kūrinys. Įdomu, kaip klausytojai įvertins jo akustinę versiją“, – kalba V. Bareikis.
Šis koncertas – viena muzikinių istorijų, kurias pasakoja praėjusią vasarą startavęs festivalis „Nida Stories“. Jo dalimi pernai tapo Alinos Orlovos, Tomo Sinickio, Justino Jaručio muzika.
Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje vykę festivalio koncertai organiškai įsiliejo į aplinką, leido dar giliau pasimėgauti Kuršių Nerijos ramybe, grožiu, pajusti komfortą ausims ir akims.
„Esu laimingas savo gyvenime. Ir net jei šią vasarą teturėjau vos vieną laisvą savaitgalį, viskuo baisiai džiaugiuosi“, – prisipažįsta V. Bareikis.
