Tenorai Rafailas Karpis ir Tomas Pavilionis, bosas Liudas Mikalauskas bei sopranai Indrė Anankaitė, Monika Pleškytė, Eglė Stundžiaitė, Regina Šilinskaitė prisijungė prie škotų atlikėjo Nathano Evanso iššūkio socialiniame tinkle „TikTok“.
Minutės trukmės įrašas, kuriame solistai dainuoja a capella stiliumi, peržiūrėtas daugiau kaip milijoną kartų.
LNOBT Rinkodaros departamento Reklamos, edukacijos ir projektų tarnybos vadovė Justina Ignatavičienė sako, kad nors teatras turi tvirtas klasikinio meno tradicijas, reikia ieškoti naujų kelių.
– Kaip kilo mintis teatro veiklos sklaidai naudoti socialinį tinklą „TikTok“?
– Perėjimas į socialinius tinklus buvo natūralus. Svarbiausia, kad šį žingsnį palankiai vertino teatro vadovybė. „TikTok“ nėra naujas, apie jį žino visi – lygiai taip pat kaip socialinius tinklus „Instagram“ ir „Facebook“ ar interneto platformą „YouTube“. Teatro vadovybė, o labiausiai teatro vadovas, įstaigą mato kaip šiuolaikišką.
Nors esame organizacija, turinti senas tradicijas, vadovavimo ir rinkodaros požiūriu esame inovatyvūs, o vadovų komanda – inovatyviai mąstanti.
Aš pati dirbti į teatrą atėjau 2020-ųjų vasarą. Prieš tai 12 metų dirbau reklamos srityje, pastaruosius kelerius metus vadovavau reklamos agentūrai.
– Tikėjotės tokios sėkmės?
– Tikrai niekas nesitikėjo, kad per parą įrašas bus peržiūrėtas milijoną kartų. Kai gavau sumontuotą įrašą, iš karto pajutau, kad turime kažką didelio. Tikrai buvo tas jausmas. Bet tokio rezultato nesitikėjome.
Įrašą paskelbėme sekmadienio, vasario 7-osios, vakarą. Virusinio vaizdo klipo (viral) idėja svarbi dėl nemokamos sklaidos. Nereikia mokėti pinigų, sąmoningai jo platinti, prašyti nuomonės formuotojų, kad jie dalintųsi. Neprašėme nė vieno žmogaus ar organizacijos, kad jie pasidalytų mūsų klipu.
Daug metų dirbau šioje srityje, tad galima numanyti, kas galbūt pasiseks. Žinoma, visuomet yra „faktorius x“, kurio numanyti negalima. Vienintelis būdas – tiesiog daryti įvairiausius dalykus. Svarbiausia, jie turi atitikti mūsų, kaip teatro, įvaizdį.
Mes nenorime būti populiarūs „TikTok“ ar kitur – norime, kad žmonės pamatytų, ką mes darome. Surinkti patiktukai per se mums nėra aktualūs – kas mums iš to?
Bet atsiranda daugybė komentarų „noriu pamatyti šiuos žmones gyvai“ – tai aukščiausias įvertinimas, mūsų siekis.
Jeigu kalbama rinkodarine kalba, naujos, tikslinės auditorijos pritraukimas yra mūsų tikslas. Galbūt nesitikime, kad kas nors, pamatęs mūsų vaizdo įrašą ir paspaudęs „patinka“, nusipirks bilietą, bet galbūt mus pradės sekti, pamatys, ką dar darome, gal aplankydami Vilnių nusipirks bilietą į LNOBT?
– Kaip į kvietimą prisidėti prieš iššūkio reagavo patys solistai?
– Planuota įamžinti apie 30 solistų, ne visi galėjo prisijungti. Žmonės buvo filmuojami po vieną, juk mes dirbame karantino sąlygomis. Nebuvo, kaip įprasta, – ateiname į repeticiją, paprašome visų pasilikti ir po vieną įrašome. Solistų buvo mažiau, nei norėjome. Turėjome juos susikviesti po vieną, bet žmonės yra užsiėmę, kiti – išvažiavę. Teatras nedirba, žmonės neateina – solistų pasikvietėme tiek, kiek galėjome.
Kas savaitę transliuojame koncertus socialiniuose tinkluose – tiek „YouTube“, tiek „Facebook“. Tai svarbu dėl mūsų žiūrovų ir dėl mūsų darbuotojų – atlikėjų, kurie turi repetuoti. Baleto artistai turi treniruotis, solistai – lavinti balsą, kitaip praras formą. Karantino metu, kai niekas nevyksta, jie dirba.
Svarbu suteikti bent kokią nors aikštelę, kur jie galėtų išreikšti save. Pradėjome rengti koncertų ciklą, tinklalaides „Tekstūra“, kuriose kalbiname pašnekovus – tiek iš mūsų teatro, tiek susijusius su mūsų teatru. „TikTok“ – vienas projektų, ateityje turime daugiau planų.
– Ar tikitės, kad po karantino tuščias teatro kėdes užpildys jaunesnė auditorija?
– Rinkodarininkai siekia, kad taptum kaip pasirinkimo alternatyva. Mes nesitikime, kad tas, kuris nėra buvęs LNOBT, pamatęs vaizdo įrašą, nusipirks bilietą ir ateis į teatrą. Jei taip bus, valio.
Jei mes pasieksime tai, kad aštuoniolikmetis, galvodamas, kur nueiti – į spektaklį, kiną, barą, – pasirinks operą... Kad jis turėtų tokią mintį, reikia atsirasti jo pasirinkimo lauke.
Reikia apie save priminti, atkreipti dėmesį, darkart apie save priminti ir priimant sprendimą galbūt atsirasi tame pasirinkimo lauke.
Jeigu mums tai pavyks pasiekti per socialinius tinklus, tai bus be galo didelis pasiekimas.
– Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės sprendimas prisijungti prie „TikTok“ socialiniuose tinkluose vertinamas įvairiai...
– Visi komunikacijos kanalai nėra savaime geri ar blogi – tai yra vieta, kur siunti savo žinutę. Tai, kad ministrė yra „TikTok“, savaime nėra nieko blogo – tai yra jos kanalas pasiekti savo auditoriją.
Klausimas, ar tai atitinka tavo, kaip ministro, komunikaciją, žinutę, kuri turėtų pasiekti auditoriją. Žinomumas dėl žinomumo nėra reikalingas, jis turi būti tikslingas.
Tai yra kanalas, kurį visi žino ir kuriuo gali naudoti. Mes, LNOBT, ne Lietuvos kontekste atrodome išskirtinai, o pasaulio. Teatrai, meno įstaigos negali meno eksponuoti virtualiai taip pat gerai kaip gyvai. Ištinka beviltiškumas, atrodo, neverta iš viso nieko daryti. Tuomet geriausia, kas daroma, – senų įrašų transliavimas. Mes irgi taip pat darome – ir taižmones džiugina.
