Atlikėjos manymu, artėjančios gražiausios metų šventės – lyg pauzė, po kurios pastaruosius kelerius metus nenuspėjamu tapęs pasaulis suksis dar greičiau nei iki šiol.
„Variantų yra begalė: vieni ieškome grynumo naujuose santykiuose, arba pasineriame į visišką įvykių, kūnų, minčių chaosą. Puoselėjame įdiegtas vertybes, klausome, ką sako aplinkiniai, kas vyksta čia, atokiau ar globaliai. Informacinis triukšmas, vidinė sumaištis – to neįmanoma pridengti tradicinėmis Kalėdinėmis giesmėmis, šventiniais blizgučiais arba išjungtu televizoriumi“, – pasakoja I. T.
Jos teigimu, kūryboje norisi būti nuoga, atvira ir sąžininga – prieš kitus ir prieš save. Meilėje ribų, taisyklių, normų nebelieka apskritai.
„Gyvename dabar, kai 2022-ieji skaičiuoja savo paskutines dienas. Išgyvenę pandemiją, prisilietę širdimi prie karo, vykstančio visai netoli... Suvokdami ekonomines aplinkybes, palietusias visus...
O juks kiekvienas turime asmeninių problemų, džiaugsmų, lūkesčių ir neišsipildžiusių svajonių bagažą. Bet dažniau imi mąstyti apie darną, taiką, ramybę labiau nei vakar. Kas nūdien yra svarbiau: aš – mažas fizinis vienetas su jausmais, ar visas pasaulis gyvai ir internete?,– klausia atlikėja I. T.
Jos manymu, nors šiandien pasaulis primena traukinį, kuris rieda be stabdžių, kiekvienas turime atsigręžti į save: „Nereikia patarinėti, kai neprašo. Neverta gailėti, jei tik atrodo. Išjauskime individualiai savo vidų, jausmus, norus, siekius. Suvokime daugiau – galvokime apie išlikimą. Galima žvanginti ginklais, griebtis prievartos, bet aš esu tikra: nors pasaulis išsikraustė iš proto – jį gali išgelbėti meilė...“
