„Dorinė“ – pirmasis Mexeny singlas iš būsimo pilno metro albumo „Siaubo pasakos“. „Man šis kūrinys – dedikacija seniesiems dainų autoriams, kurie mokėdavo sudėti didelius jausmus į paprastą, kartais netgi primityvią melodiją, ir paversti tai poezija“, – sako Mexeny.
Lyrinis šios dainos herojus keliauja po erdves: gulinėja ežero dugne, klaidžioja giriose, kol kopėčiomis pasiekia egzosferą – išorinį Žemės atmosferos sluoksnį. Šioje muzikinėje pasakoje veikia ir karalius, ir slibinas, ir boba, avinti populiaraus prekinio ženklo batelius.
„Daina turi keistą poveikį. Jei klausausi jos, pavyzdžiui, mieste, stebėdama praeivius, apima komiškas pojūtis. Lyg pasaulis būtų šiek tiek stebuklingas ir juokingas vienu metu“, – sako kūrinio autorė.
Pasak jos, dainai artima lyrinė stilistika bei pasakos motyvai perskels ir į kitus albumo kūrinus. Juose veiks ragana, robotas-siurblys, nelabasis, Pokahontas ir kiti, nekasdieniai herojai.
Gyvūnų šėlsmas ir žaidimai Dainos „Dorinė“ vaizdo klipas žiūrovą įveda į kitą, ne mažiau pasakišką gamtos, žmogaus ir animacijos pasaulį. Jame persipina kadrai iš Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato, NASA astronautų išsilaipinimo mėnulyje ir motyvai iš tarpukario laikų anime.
Vaizdus atrinko ir sumontavo pati dainos autorė Mexeny, o Viešvilės gamtinio rezervato lankytojų centro administratorius Saulius Bartminas davė leidimą naudoti jo filmuotą medžiagą. „Tai – pirmas kartas, kai rezervato įrašai jungiami su muzika.
Man labai patiko šis darbas. Įsižiūrėjus įdėmiau, ne vieną sykį, pamačiau prasmę, jungiančią skirtingus vaizdus. Juose nėra chaoso – tarp gamtos, astronautų ir animacijos vyrauja darna“, – kalba S. Bartminas, dokumentuojantis rezervato gamtą pastaruosius dešimt metų.
Pasak jo, kameros dėka žmogus gali pamatyti gyvūnus natūraliame būvyje – įamžinti jų šėlsmą bei žaidimus: „Atėjęs į mišką ar zoologijos sodą to nepamatysi.
Vos prisiartinus gyvūno elgesys pasikeičia. Gyvai, plika akimi panašius vaizdus esu matęs gal tik kelis sykius gyvenime.“ Vietovės, kurias matome klipe, yra gyvūnų pamėgtos buveinės.
„Tas jų buvimas kinta, priklausomai nuo metų laiko. Vasarą pabūna vietoje vietoje, žiemą iškeliauja kitur. O mes, žmonės, tik bėgame paskui juos. Ne visada suspėjame“, – su šypsena sako gamtos mylėtojas.
Hipnotizuojanti ramybė Idėją miksuoti skirtingų žanrų dokumentinę medžiagą pasufleravo artima autorės bičiulė, trumpo metro filmo „Choras“ režisierė Inga Glebova.
„Man ši daina pasakoja apie po nelengvo etapo grįžtantį gyvenimo džiaugsmą, spontaniškumą, dėmesingumą išorės pasauliui. Primena subtilų laimės pojūtį, panašų į tą, kurį patiriame pačią pirmą dieną pasveikę po ligos, arba pirmą saulėtą pavasario dieną“, – kalba ji.
Mintys apie pirmą kartą regimą pasaulį ją atvedė prie hipnotizuojančių ir raminančių Viešvilės gamtinio rezervato žvėrių įrašų, kuriuose gyvūnai nerūpestingai leidžia laiką.
„Vystant smalsumo, įdomybių temas atsiminiau kosmose klumpančių astronautų vaizdo įrašus. Po to atsirado Lauros parinkta senoji japoniška animacija“, – sako I. Glebova.
„Kartais socialiniuose tinkluose darau kino apžvalgas, kurias filmuoju ir montuoju telefonu. Galima sakyti, jog montažas – mano hobis. Buvo labai smagu dėlioti „Dorinės“ koliažą iš tų keistų, rodos, niekuo tarpusavyje nesusijusių vaizdų. Bet išsyk supratau – jie veikia“, – antrina.
