Anglų kalba atliekamoje dainoje yra keletas žodžių ir hebrajų kalba. Prieš kelias dienas pasirodė pranešimų, kad dainoje minimos spalio 7-ąją „Hamas“ grupuotės įvykdyto išpuolio prieš pietų Izraelį aukos.
Tokiu atveju daina neatitiktų „Eurovizijos“ taisyklės, draudžiančios politinius pareiškimus. Europos transliuotojų sąjunga (EBU) informavo, kad šiuo metu „atidžiai nagrinėja dainos žodžius“ ir dar nėra priėmusi galutinio sprendimo.
„Jei daina dėl kokių nors priežasčių laikoma nepriimtina, transliuotojams suteikiama galimybė pateikti naują dainą arba naują tekstą, kaip numatyta konkurso taisyklėse“, – pridūrė EBU.
Organizacija jau yra atmetusi raginimus uždrausti Izraeliui dalyvauti konkurse dėl Gazos Ruože vykstančio karo, tad žinia apie galimą dainos teksto draudimą sukėlė didelį pasipiktinimą Izraelyje. Šalies kultūros ir sporto ministras Mikis Zoharas pavadino tokią perspektyvą „skandalinga“.
Ministras socialinėje žiniasklaidoje rašė, kad E. Golan daina yra „jaudinanti“ ir „išreiškia tautos ir šalies jausmus šiomis dienomis, ji nėra politinė“. Izraelio nacionalinis transliuotojas (KAN) pranešė, kad palaiko „dialogą“ su EBU ir pabrėžė, kad dainos keisti neketina.
„Tai reiškia, kad jei Europos transliuotojų sąjunga jos nepatvirtins, Izraelis negalės dalyvauti konkurse“, – teigė KAN.
Izraelis pirmą kartą pasirodė „Eurovizijoje“ 1973 m. ir yra laimėjęs šį konkursą keturis kartus, nors šalies dalyvavimas ir renginio organizavimas vis neišvengia prieštaringas diskusijas sukeliančių momentų. 1998-aisiais „Eurovizijoją“ laimėjo Izraeliui atstovavusi transseksualė dainininkė „Dana International“.
2019 m. islandų grupė „Hatari“ metė iššūkį Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu susirungti Šiaurės šalių liaudies imtynėse, o vėliau išreiškė propalestinietišką poziciją Tel Avive, kai buvo skaičiuojami konkurso balai.
Organizatoriai taip pat pasmerkė konkurse koncertavusią popmuzikos karalienę Madonną, kurios šokėjai nepaisė politinio neutralumo taisyklių ir savo kostiumus buvo papuošę Izraelio ir Palestinos vėliavomis.