Vadė Mudžabas
Be kalnuotosios dykumos, vadinamos vadė Ramu, kitas „vadė“ (arba slėnis, kanjonas), kurį turistai žino, yra vadė Mudžabas. Tai ilgiausias slėnis Jordanijoje, esantis 90 km į pietus nuo Amano. Jis prasideda ties Karako ir Madabos kalnais ir baigiasi ties Negyvąja jūra. Tai žemiausiai esantis draustinis pasaulyje - maždaug 410 metrų žemiau jūros lygio, nors vietomis jo aukštis gali siekti net 900 metrų virš jūros lygio.
Mudžabas negali pasigirti vešlia augmenija, kaip vadė Karakas ar Bin Hamadas, tačiau siauri tarpekliai, uolos, vietomis siekiančios iki 200 metrų, ir tarp jų natūraliai susidarę vandens telkiniai, kartais primenantys sūkurines vonias, neleis jūsų nuotykių ištroškusiai dvasiai nuobodžiauti. Mudžabas nėra lengva trasa, tad jums prireiks ne tik kvalifikuotų gidų pagalbos, bet ir specialios įrangos. Be to, ne į visas vietas įmanoma patekti, o kai kur gali būti nesaugu dėl laukinių gyvūnų, todėl keliauti vieniems nepatariama, nebent planuojate aplankyti trumpas šio slėnio atkarpas.
Vadė al Hasa
Šis slėnis Jordanijoje yra antras pagal ilgumą. Jo žygiams skirta trasa tęsiasi apie 15 km, nors pats slėnis yra 28 km. Jeigu jums tai atrodo trumpa trasa, jūs labai klystate. Norint įveikti 15 km atkarpą, nusidriekusią per uolas ir turinčią kalnų upę, jums prireiks dviejų dienų. Šį žygį lengva padalinti į dvi dienas, nes trasos viduryje yra lauko stovyklavietė. Ji nėra įrengta, tad visus būtinus daiktus tektų neštis su savimi. Dėl šios priežasties rekomenduojama daryti dviejų atskirų dienų žygį arba tiesiog pasirinkti vienos dienos žygį įdomesne atkarpa, t. y. vadinamąją aukštesniojo tako trasą, esančią siaurame tarpeklyje, kuriame daug vandens.
Aukštesniojo tako trasa prasideda ekstremaliu išbandymu: reikia arba nučiuožti nuo uolos sekant upės tėkme („čiuožykla“ yra siaura, o srovė – stipri, tad reikia laikytis tam tikrų taisyklių, kad „nesumėtytų“ ir nesusitrenktumėte galvos), arba nušokti - tai yra rekomenduojama dėl saugumo. Apytiksliai atstumas nuo uolos iki vandens paviršiaus yra 7 metrai, maždaug toks pat ir vandens gylis. Vandens santykis gali kisti priklausomai nuo sezono, tad nepatariama keliauti be profesionalių gidų pagalbos.
Beveik visą žygį teks praleisti vandenyje. Gylis svyruoja nuo vos apsemtų pėdų iki keleto metrų. Kelyje dar pasitaikys pora mažų „čiuožyklų“ ir uolų, nuo kurių galima nerti, tačiau nenorintys to daryti gali jas lengvai apeiti. Jeigu jūsų žygis trunka vieną dieną, paskutinę trasos dalį teks įveikti lipant į stačias uolas. Priklausomai nuo grupės dydžio ir fizinio pasirengimo jūsų žygis gali užtrukti nuo trijų iki septynių valandų. Šioje trasoje nebūtina jokia papildoma įranga, nors gelbėjimosi liemenės rekomenduojamos, ypač jeigu nesate geri plaukikai.
Tie, kurie nemėgsta iššūkių, o nori lengvo ir smagaus pasivaikščiojimo leidžiant sau pasigrožėti egzotiška gamta, kabančiais sodais, ar pasimėgauti natūraliais upės verpetais, primenančiais sūkurinę vonią - reiktų rinktis žemesniojo tako trasą, kurią nesunku įveikti ir su vaikais.
Karakas
Karako slėnio 9 kilometrų (jeigu keliaujate 1 dieną) arba 15 kilometrų (jeigu dvi dienas) trasos yra tarp Mumijos kaimo ir Negyvosios jūros. Iš esmės visuose slėniuose pamatysite uolas, vandenį, florą ir fauną, tačiau Karako slėnio pagrindiniai bruožai tokie: kelių pakopų kriokliai, sraunūs vandenys, nemažai šaltinių, įspūdingi kabantys sodai, tankūs laukinių mėtų krūmai, raudonos uolos ir travertiniai urvai. Be viso to, pats įspūdingiausias šio slėnio akcentas – didžiulis tarp uolų kabantis akmens riedulys.
Šios trasos nėra lengvos. Kai kur galėsite nučiuožti natūralia „čiuožykla“, tačiau daug kur reikės naudotis virvėmis, kad galėtumėte nusileisti ar pakilti. Savo kelyje galite sutikti net iki 60 metrų aukščio kaskadų, tad be profesionalių gidų pagalbos neįveiksite trasos.
Ne visa trasa tokia sunki. Kartais upės tėkmė sulėtės, tarpekliai praplatės ir virš jūsų galvų atsivers nuostabūs kabantys sodai, tad tikrai bus laiko sustoti ir pasimėgauti vaizdais. Dėl to Karaką būtų galima įvertinti kaip ne tik nuotykių, bet ir romantikos nestokojančią vietą.
Zarka Mainas
Ši vietovė dažniausiai žinoma dėl karštųjų versmių, kurios vasaros sezonu pavirsta karštosiomis tikrąja ta žodžio prasme.
Šio slėnio išskirtinumas – krioklių ir kaskadų hipoterminis vanduo, kuriame yra įvairių mineralų, tokių kaip kalcis, kalis ir magnis. Maino vietovė yra gerai žinoma turistams, kuriems aktualios medicininės paslaugos ar tiesiog patinka SPA malonumai. Čia daug viešbučių, kurie yra įsikūrę visai netoli Zarkos Maino trasos. Tačiau aktyviam poilsiui nusiteikusių turistų viešbučių gausa neturėtų atbaidyti nuo vizito į Maino slėnį, nes čia esančios trasos su įvairių formų ir spalvų uolomis, kvapą gniaužiančiais kriokliais, karštomis ir šaltomis versmėmis bei povandeniniais akmenimis pareikalaus ne ką mažiau jėgų nei prieš tai minėtos trasos. Žinoma, trasos sudėtingumą galima parinkti priklausomai nuo jūsų fizinio pasirengimo, tačiau nusileidimas nuo uolų virvėmis ar kabarojimasis į uolas – vienas iš „neišbraukiamų“ kelionės punktų.
Bin Hamadas
Iš visų prieš tai minėtų trasų Bim Hamado slėnio trasa yra pati lengviausia ir tinkamiausia visai šeimai. Jeigu eisite visą 6 kilometrų trasą (būtina grįžti tuo pačiu keliu, nes nėra išėjimo, prie kurio galėtų privažiuoti kokia nors transporto priemonė), jums turėtų užtekti 6 valandų, kad ją įveiktumėte. Vis dėlto siūloma neskubėti ir įveikus pusę trasos papietauti nuostabioje lauko aikštelėje, pasimėgauti egzotišku vaizdu ar pažaisti su vaikais.
Nepaisant to, kad trasa lengva, vienoje vietoje galite susidurti su sunkumais. Keliaujant į šį žygį nereikia jokios įrangos, gal tik svarbu pasirūpinti patogia avalyne, tačiau 4 metrų vandens kaskada gali gerokai sutrumpinti jūsų kelionę. Dėl to rekomenduojama keliauti su turizmo agentūra, kuri pasirūpins virvinėmis kopėčiomis, kuriomis galėsite nulipti ir užlipti grįžtant. Žinoma, jeigu esate atletiško sudėjimo ir nebijote rizikuoti laipiodami uolomis, galite keliauti ir be gidų pagalbos.
Tiek iki kaskados, tiek už jos, Bin Hamado slėnio vaizdai – įspūdingi. Iš uolų augančios palmės ir paparčiai – pagrindinė šio slėnio flora, tačiau jums gali pasisekti pamatyti orchidėjas ar net cukranendres. Įvairiaspalvės uolos, žaižaruojantys šešėliai tarp jų, kriokliai, nuo uolų krentantis „lietutis“, įspūdingi kabantys sodai gali apsukti galvą, tad žiūrėdami į viršų nepamirškite pažiūrėti ir po kojomis, nes gali pasitaikyti mažų, tačiau nenuodingų gyvačių, taip pat krabų.
