Kur Lietuvoje galima maudytis?

Poilsiauti prie vandens telkinio išsiruošusiems žmonėms derėtų pasidomėti, ar jis neįtrauktas į užterštųjų sąrašą. Mat sąrašas vandens telkinių, kuriuose maudynės uždraustos, nuolat keičiasi.

Sąrašas vandens telkinių, kuriuose maudynės uždraustos, nuolat keičiasi.<br>V. Balkūno asociatyvi nuotrauka
Sąrašas vandens telkinių, kuriuose maudynės uždraustos, nuolat keičiasi.<br>V. Balkūno asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras Šiuparys („Lietuvos rytas“)

Jul 18, 2012, 10:44 AM, atnaujinta Mar 18, 2018, 1:32 AM

Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi 113 vandens telkinių, kuriuose kas porą savaičių imami ir ištiriami mėginiai. Tiriami trys mikrobiologinės ir septyni fizikinės-cheminės ir biologinės taršos parametrai.

Šiuos tyrimus užsakančios savivaldybės savo nuožiūra atlieka ir rekreacinių teritorijų tyrimą.

Iš laboratorijos gautus rezultatus apdoroja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), savo svetainėje internete www.smlpc.lt skelbiantis informaciją apie vandens telkinius, kuriuose maudytis nerekomenduojama ar draudžiama.

SMLPC Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Gražvydė Norkienė pažymėjo, kad užfiksavus didesnį užterštumą tame pačiame telkinyje per tris paras atliekamas papildomas tyrimas: „Naujausiais duomenimis, nerekomenduojama maudytis Lėvens upėje Panevėžio mieste, Germanto ežere Telšiuose ir Prūdelio tvenkinyje Šiauliuose.”

Poilsiautojų sveikatai pavojų keliančių rekreacinių teritorijų sąrašas, kurį sudarė pačios savivaldybės, – gerokai ilgesnis.

Maudytis pavojinga Taurastos (Jonavos r.), Švedės ir Raudėnų (Šiaulių r.) tvenkiniuose, Nevėžio upės ruože Panevėžio mieste, Ventos upėje ties Kuršėnais (Šiaulių r.), Šilų karjere (Panevėžio r.), Masčio (Telšių r.) ir Ilgučių (Vilniaus r.) ežeruose.

Vandens telkinių kokybė suprastėja po liūčių, kai lietus nuplauna ant kranto esančius teršalus. Tačiau tokiu atveju užterštumas laikosi neilgai. Kur kas didesnį pavojų kelia nuolatinė tarša – į vandens telkinį leidžiamos srutos, buitinės nuotekos.

Dažniausiai pavojų tenka skelbti, kai vandenyje didžiausią leistiną normą viršija žarninių lazdelių ar žarninių enterokokų koncentracija. Per fekalijas plintančių žarninių lazdelių riba – 1000 kolonijų 100 ml vandens, o žarninių enterokokų – 100 kolonijų 100 ml vandens.

Informaciją gyventojams apie vandens telkinius ir kokybės tyrimus privalėtų skelbti savivaldybės.

„Lietuvos rytas” peržiūrėjo 5 didžiausių Lietuvos miestų savivaldybių tinklalapius.

Pateiktos informacijos apie maudyklų vandens taršą pavyko surasti tik Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.