Todėl šie bunkeriai, 1941 metų pradžioje tapę vadinamosios „Molotovo linijos“ pradžia, ir toliau vilios tik istorija besidominčius smalsuolius. Apžiūrėti bunkerių patraukė ir lrytas.lt žurnalistai.
Įlįsti galima tik į vieną
Pirmąjį bunkerį aptikome miške, kai pajūrio miškeliu bandėme apeiti moterų pliažą. Visi įėjimai užmūryti, nors dar prieš ketverius metus vienas jų buvo atviras - bunkeryje gyveno benamiai. Aplink šį bunkerį nuolat trinasi smalsuoliai. Negalėdami patekti į vidų, jie į bunkerio šoną atremtu pagaliu užsiropščia bent jau ant jo stogo.
Kitas bunkeris stovi pamiškėje, visiškai šalia vaikų žaidimo aikštelės. Tai vienintelis bunkeris, į kurį galima įlįsti. Trumpas koridorius, trys nedidelės patalpos, vienoje jų žemyn veda kažkokios šachtos, tik jos užverstos.
Viduje tamsu, voliojasi kažkokie apdegę skudurai, pilna tuščių plastmasinių butelių, kitokių šiukšlių. Čia kažkada gyventa benamių.
Pasislėpęs miško glūdumoje
Žinodami, kad Palangoje iš viso išlikę keturi bunkeriai, leidžiamės ieškoti dar dviejų. Koordinatės daugmaž aiškios, prie senojo Palangos – Klaipėdos kelio.
Palangos botanikos parke, prie Skautų slėnio sutikta 15 metų Palangoje gyvenanti Galina, atskleidžia, jog kartą uogaudama miške aptiko bunkerį.
„Vieni nerasite“, - įspėja moteris ir pasisiūlo palydėti.
Iš pradžių einame parko takais, po to pasukame į miško glūdumą. Praeiname upelį, lendame per brūzgynus ir kuo toliau, tuo labiau prarandame viltį – nerasime. Galiausia tarp medžių ir krūmų pamatome žole apžėlusį stogą.
Šis bunkeris pats didžiausias ir pats aukščiausias, tiesiog įkastas į žemę. Nežinodami, kad jis egzistuoja, niekada nerastume. Nusileidžiame į duobę, aplink po liūčių telkšo vanduo.
Įėjimo, nėra, tik kelių metrų aukštyje nedidelė anga, link kurios nutiestos kelios, jau spėjusios sutrūnyti šakos. Lįsti nerizikuojame, nes visiškai neaišku, kas laukia viduje, o ir anga labai siaura.
Einame ieškoti ketvirto bunkerio. Jį rasti lengviausia. Jis pačiame Botanikos parke, visai netoli nuo laiptelių vedančių į Birutės kalną.
Šis bunkeris pats mažiausias ir pats neįspūdingiausias. Įėjimas užbetonuotas, atvira likusi tik nedidelė anga, kurioje greičiausiai turėjo stovėti kulkosvaidis, tačiau ir ji užversta šiukšlėmis.
Teigiama, kad anksčiau Palangoje buvo dar du bunkeriai. Vienas - pačiame centre, antrasis netoli Palangos reabilitacijos centro, tačiau abu jie buvo sunaikinti prasidėjus naujoms statyboms.
Panašiu objektų Lietuvoje daug
Palei visą sieną su Vokietija sukurti šiuolaikišką gynybinę liniją SSRS nusprendė 1940 metų liepą. Siena turėjo eiti per Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijas.
1941 m. kovo mėnesi buvo baigti projektavimo darbai ir jau balandį prasidėjo keturių jos įtvirtinimų Lietuvoje statyba.
Bendras fronto ilgis Lietuvoje turėjo būti 328 kilometrai. Iš viso pradėtas statyti 101 bunkeris, tačiau iki II Pasaulio karo pradžios nė vienas jų nebuvo baigtas.
„Molotovo liniją“ sudarė 4 įtvirtinimai Telšių, Šiaulių, Kauno ir Alytaus rajonuose. Palangos bunkeriai priskiriami Telšių rajonui. Jį sudarė 8 įtvirtinimų punktai, linija driekėsi 75 kilometrus nuo Palangos iki Judrėnų (Klaipėdos raj.). Šioje atkarpoje planuota pastatyti 366 bunkerius, tačiau spėta tik 23.
Šiaulių įtvirtinimų rajoną sudarė 6 punktai, kurie driekėsi nuo Pajūrio (Šilalės raj.) iki Jurbarko – iš viso apie 90 km. Buvo planuojama pastatyti 403 bunkerius, spėta – 27.
Kauno įtvirtinimų rajoną sudarė 10 punktų, linija ėjo nuo Jurbarko iki Kalvarijos, apie 105 km. Iš planuotų 599 bunkerių pastatytas 31.
Alytaus įtvirtinimų rajoną sudarė 5 įtvirtinimų punktai. Jų linijos ilgis buvo apie 60 km., nuo Kalvarijos iki sienos su Baltarusija. Šiame rajone ketinta pastatyti 273 bunkerius, tačiau spėta pastatyti tik 20 jų.
