Paplūdimio skandalas
Kadaise maudymosi kostiumėliai buvo gana uždari: dengė krūtinę, nugarą, šlaunis. Kuo daugiau dengė – tuo geriau. Vis daugiau laiko praleidžiant saulėje jie sparčiai „traukėsi“. 1946 metais prancūzas Louisas Reardas sukūrė „mažesnį už mažiausią maudymosi kostiumėlį“ ir pavadino jį Bikinio salos, kurioje amerikiečiai išbandė atominę bombą, vardu.
Taigi, 1946 metų liepą pasaulis buvo sukrėstas net du kartus - pirmą kartą, kai Bikinio saloje Jungtinės Amerikos Valstijos susprogdino atominę bombą, antrą - kai maudymosi kostiumas pasidalijo į dvi dalis, atidengęs tą kūno dalį, kuri iki šiol buvo kruopščiai slepiama.
Pasirodyti paplūdimyje su liemenėle ir šortukais vietoje vientiso maudymosi kostiumėlio būdavo išties rizikinga. Taip pasipuošusias moteris anuomet galėjo netgi sulaikyti už nepadorų elgesį.
Kaip atrodė pirmasis ir tuo metu itin nepadoriu laikytas bikinis? Tai buvo dviejų dalių maudymosi kostiumėlis, pasiūtas iš trikampių detalių, sujungtų virvelėmis. Lygiai taip pat jis atrodo iki šiol.
Populiarumo laukė dešimtmetį Pirmasis bikinio pristatymas galėjo ir neįvykti, nes buvo sudėtinga rasti moterį, kuri sutiktų demonstruoti šį nepadorų drabužį. Bikinio išradėją išgelbėjo striptizo šokėja Micheline Bernardini. Ji sutiko 1946 metų liepos 15 dieną pasirodyti viename Paryžiaus baseinų vilkėdama bikinį. Tiesa, visuomenė šią naujovę priėmė ne iš karto.
Prancūzas savo kūrybos bikiniui panaudojo tik 194 kv. cm audinio - mažiau nei daugelis gamintojų vienam maudymosi kostiumėliui pasiūti panaudoja šiandien.
Kūną menkai dengiantis maudymosi kostiumėlis mados olimpe atsidūrė tik po gero dešimtmečio. Ir tik tuomet, kai nuogas kūnas pradėjo mirgėti iš kino ekranų ir žurnalų puslapių. Moterys nutarė, kad jos gali dėvėti tai, ką dėvi kino žvaigždės.
Netrukus moteriškės panoro, kad ant jų kūno liktų kuo mažiau neįdegusių plotų. Tuomet buvo prisimintas prancūzo išradimas ir užgulė begėdiškai anuomet atrodžiusios ir bikiniais vilkėjusios gražuolės.
Tiesa, bikiniai patiko ne visiems. Štai 1951 metais per pirmąsyk vykusį konkursą „Mis pasaulis“ merginoms buvo griežtai draudžiama ant pakylos pasirodyti dėvint vyrams akis „draskantį“ drabužėlį. Konkurso rengėjai nutarė, kad dalyvės turi pasirodyti su vientisais maudymosi kostiumėliais.
Išgarsino kino deivės
Kone labiausiai maudymosi kostiumėlį išgarsino prancūzų žvaigždė Brigitte Bardot. 6-ajame dešimtmetyje aktorė pasirodė vilkėdama raštuotą bikinį. Po keleto metų šis tapo pagrindiniu Kalifornijos paplūdimių drabužiu. Tiesa, net tuomet maudymosi kostiumėliai buvo vis dar vadinami abejotinais ir pavojingais drabužiais, nors nuo jų atsiradimo buvo praėjęs geras dešimtmetis.
Tikroji bikinio šlovė prasidėjo septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai buvo išrasti sintetiniai audiniai. 1958 metais, tik pagaminus laikrą, prasidėjo naujas maudymosi kostiumėlių gyvenimo etapas.
Per pastaruosius dešimtmečius bikinis, nors pasikeitė ne itin drastiškai, svarbos vis dėlto įgavo. Svarbiausia bikinio užduotis išliko nepakitusi - maudymosi kostiumėlis turi išryškinti tai, ką moterys turi gražiausio.
Įdomūs faktai
Brangiausias pasaulyje maudymosi kostiumėlis kainuoja 30 mln. JAV dolerių. Tiesa, šis rankų darbo šedevras pasiūtas ne iš prabangaus audinio, o sukurtas tik iš deimantų ir brangiųjų metalų. Patogiu jo nepavadinsi, tačiau 150 karatų deimantų ant nuogo kūno tą diskomfortą kompensuoja su kaupu.
Vokiečių kompanija sukūrė bikinį, kuris tirpsta vandenyje. Tik kelios minutės, ir jūsų maudymosi kostiumėlis dingsta negrįžtamai.
Jei pageidaujate, galite įsigyti maudymosi kostiumėlį, turintį įmontuotą UV spindulių lygį matuojantį prietaisą. O šis – dar ir vandeniui atsparus.
Yra sukurtas net ir bikinis su saulės baterija. Šis gamina elektros energiją, kurią galima išnaudoti, tarkim, įjungtam muzikos grotuvui pakrauti.
