„Kartą vienoje poilsiavietėje aptikau medį, apkarstytą naudotu tualetiniu popieriumi“, – prisiminė Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas inspektorius Silvijus Klenauskas.
Miestą, Kauno ir Kaišiadorių rajonų teritorijas gaivinančios didžiausia Lietuvoje dirbtine jūra vadinamos Kauno marios sutraukia tūkstančius kauniečių ir svečių.
Nors pakrantės nėra sukultūrintos, trūksta patogiam poilsiui reikiamos infrastruktūros, išradingesni poilsiautojai sugalvoja originalių, kitur Lietuvoje dar neregėtų pramogų.
Reginys privertė išsižioti
Praėjusį savaitgalį už Šlienavos (Kauno r.) gyvenvietės esančioje poilsio aikštelėje tinginiavę žmonės stebėjo neįprastą reginį.
Mariose plūduriavo vandens motociklas. Prie jo buvo pritvirtinta 15 metrų ilgio stora sintetinio pluošto žarna. Jos gale vandenyje pūškavo vyras.
Staiga motociklas pajudėjo iš vietos, iš vandens išniro ir į viršų šovė prie žarnos prisitvirtinęs žmogus. Jam tarsi fantastiniame filme sklandant ore, į šonus tiško vandens purslai.
Pakrantėje šašlykus valgę poilsiautojai maistą metė į šoną, bėgo prie marių kranto, telefonais fotografavo neįtikėtiną reginį.
Įrenginį sukonstravo pats
Naują Lietuvoje nematytą pramogą tądien išbandė kauniečiai verslininkas Evaldas Sinevičius ir studentas Lukas Norvaiša.
E. Sinevičius yra ekstremalių pramogų mėgėjas. Su bičiuliais nuolat nardo, važinėjasi vandens motociklais. Išbandė malonumus snieglentėmis, vandens lentomis ir vis ieško naujų pramogavimo būdų.
„Internete pamačiau įdomų prancūzų išradimą. Susikonstravau panašų įrenginį, kurį ką tik ir išbandėme“, – pasakojo verslininkas.
Prie motociklo pritvirtinta žarna. Spaudžiant akceleratorių, vanduo reaktyvine jėga į viršų iškelia kitame jos gale ant specialios konstrukcijos su batais ir plastiko rėmais prisitvirtinusį žmogų. Jis gali pakilti į 5 metrų aukštį ir paskraidyti.
„Jausmas nerealus, nenupasakojamas.
Pamatę konstrukciją, aplinkiniai pataria iš šios pramogos pasipelnyti. Tačiau to tikrai nedarysime. Ją sugalvojome savo malonumui“, – tvirtino E.Sinevičius.
Į pajūrį vykti nebūtina
„Norint gerai pailsėti visai nebūtina vykti prie jūros ar į kitas šalis. Kauno marios – puiki vieta atsikvėpti.
Tiesa, pakrantėse infrastruktūra neišplėtota. Tačiau iš namų atsivežame visko, ko reikia“, – tvirtino viena iš E.Sinevičiaus draugijos narių dantų technikė Virginija Girietienė.
Keturios šeimos, visos turinčios po tris vaikus, pasakojo, kad prie marių poilsiauja nuolat.
Dažniausiai renkasi aikštelę už Šlienavos, nes čia įrengtas nuolydis vandens motociklams ar motorlaiviams į vandenį nuleisti. Dar vienas toks nuolydis yra poilsiavietėje Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Paplūdimiai – smėlėti
Vienintelė civilizacijos daugiau paliesta vieta prie Kauno marių yra Jachtklubas. Jame jachtas ir motorlaivius laiko 60 kauniečių ir keli vilniečiai.
Jachtklube galima pasėdėti restorane ar susimokėjus paplaukioti nedideliais laivais. Dar du laivai kauniečius į Rumšiškes ir iki Kruonio gabena šeštadieniais ir sekmadieniais.
Prie Kauno marių greta Pažaislio vienuolyno veikia ir du vienas su kitu susijungiantys smėlėti paplūdimiai. Juose įrengtos persirengimo kabinos, nuolat budi gelbėtojai ir medikai.
Vandens kokybę Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai tiria kas dvi savaites. Liepos 20-ąją paskelbtais duomenimis, vanduo senajame ir 2-ajame Kauno marių paplūdimiuose maudynėms tinkamas.
Patogumais rūpinasi patys
Tačiau dažniau žmonės linkę ilsėtis laukinėje gamtoje.
Ekstremalių pramogų mėgėjų kompanija ant žolėto marių kranto buvo atsigabenusi kepintuvų, paklotus, maisto ir gėrimo.
Panašiai prie marių pramogauja daugelis kauniečių. Žmonės deginasi ir ilsisi ant nesukultūrintų, žole apaugusių ar akmenuotų marių pakrančių.
Maudosi ir neoficialiuose, neįrengtuose paplūdimiuose, kur patogu prieiti prie vandens. Tik prieš neriant į marias reikėtų įsitikinti, ar vandenyje nėra stataus pavojingo nuolydžio.
Naujų poilsiaviečių nėra
Kauno rajone veikia vienintelė Kauno regioniniam parkui priklausanti netoli Viršužiglio įrengta Duobakalnio stovyklavietė. Ten yra vietos palapinėms, laužams, veikia tualetai. Tačiau stovyklavietę jau reikėtų atnaujinti.
Taip pat Kauno rajone – Laumėnuose, Žiegždriuose bei Girionyse – įkurtos 4 poilsiavietės. Dar trys poilsiavietės yra Kaišiadorių rajonui priklausančiose Rumšiškėse ir Grabuciškėse.
„Jose galima apsistoti trumpam, įrengtose laužavietėse pasikepti mėsos. Jei žmonės elgiasi kultūringai, neprieštaraujame, kai pasistato ir palapines“, – pasakojo parko direkcijos inspektorius S.Klenauskas.
Prižiūrimos ir 4 apžvalgos aikštelės. Įspūdingi vaizdai atsiveria nuo Arlaviškių (Kauno r.) kadagių slėnio Kaišiadorių rajone, Dovainonyse esančio „Mergakalnio“ bei Kaunui priklausančių Neveronių apžvalgos aikštelių. Atokvėpio vieta vadinamas ir miesto teritorijoje esantis Vieškūnų piliakalnis.
Per pastaruosius trejus metus įrengtos trys atokvėpio vietos. Visos jos – Kaišiadorių rajone. Šiais metais greta parko direkcijos pavyko atidaryti modernų lankytojų centrą.
Parko direkcijos specialistai, nuolat bendraujantys su poilsiautojais, pastebi, kad prie marių dažniausiai atvyksta tie, kas stokoja lėšų kelionėms arba turi neilgas atostogas.
Gamtos netausoja ir žvejai
Prie Kauno „jūros“ plūsta ir pulkai žvejų ne tik iš Kauno, bet ir visos Lietuvos. Mariose galima pagauti karšių, lydekų, starkių, šamų.
Tačiau žvejai, S.Klenausko teigimu, yra ir didžiausi teritorijų niokotojai.
Meškeriotojai dažnai prie marių stengiasi automobiliais privažiuoti kuo arčiau.
„Vakarodami jie sudegina įrengtus stendus, laiptų turėklus, visą medinį inventorių“, – piktinosi S.Klenauskas.
Žvejai dažnai pakrantėse įsirengia palaikes palapines iš plastiko maišų, į pakrūmes meta šiukšles, tuščius butelius ir visas kitas atliekas.
Atliekų atsikrato sodininkai
Marių pakrantes teršia ir pasilepinti saulės voniomis atvykstantys kauniečiai. Didžiausių problemų dėl naktimis besilinksminančio ir šiukšlinančio jaunimo kyla Zuikinės aikštelėje bei aplink Pažaislio vienuolyną ir Jachtklubą. Šiukšles žmonės meta į mišką ir vandenį.
Kauno rajone skaudžiausias taškas – Laumėnų poilsiavietė. Į poilsiautojams skirtus šiukšlių konteinerius ir greta jų atliekas pila sodininkai. Kadangi šie konteineriai ištuštinami tik kas 2 savaites, atliekų kalnai kaupiasi ir riogso nuolat.
Niokotojus ir fotografuoja
Į marias nereikalingus daiktus verčia ir netoli jų gyvenantys kauniečiai. Parko darbuotojai iš vandens traukia didžiules senas traktoriaus padangas, pasitaiko ir įvairios buitinės technikos.
„Pagauti šiukšlintojus ar inventoriaus niokotojus labai sunku. Tačiau pastaruoju metu aktyvesni tapo patys žmonės. Jie fotografuoja nusižengėlius, siunčia mums nuotraukas. Pagal jas lengviau nustatyti pažeidėjus“, – sakė inspektorius.
Už šiukšlinimą gresia 200 litų bauda. Per arti nuo vandens telkinio pastačius mašiną tektų sumokėti 100 – 500 litų baudą. Piniginės baudos gresia ir už kitų parko teritorijos taisyklių nesilaikymą.
S. Klenauskas pasidžiaugė, jog po ilgų pastangų pavyko pasiekti, kad prie marių gyvenantys žmonės savavališkai neatsitvertų pakrančių. „Šią vasarą nebeturime nė vieno gyventojo, kuris būtų užtvėręs prieigą prie vandens“, – tikino inspektorius.
Mariose maudosi 40 metų
Daug vaizdingų vietų yra ne tik atokesnėse marių pakrantėse, bet ir mieste – Palemone, Lakštingalų slėnio apylinkėse, kur patogu prieiti prie vandens, pailsėti pakrantėje. Tačiau ir čia tenka kovoti su šiukšlintojais.
Tikra šių vietų sanitarė yra buvusi žurnalistė Regina Pupalaigytė.
„Vakar žvejams pagrasinau, kad susirinktų šiukšles. Sakiau, jog turiu parko direkcijos įgaliojimus, skirsiu baudas.
Vyrai keikėsi, bet viską metė ir išgaravo. Atliekas teko sutvarkyti pačiai“, – pasakojo šneki moteris.
R.Pupalaigytė marių pakrantėje gyvena jau 40 metų ir nuolat ją tvarko bei pati čia ilsisi.
„Kai vanduo nežydi, mariose maudausi, tai nepavojinga“, – tvirtino kaunietė.
Randa užlietų kaimų palikimo
R. Pupalaigytė renka ne tik poilsiautojų paliktas šiukšles. Atliekomis atsikrato ir pačios marios. Iš vandens užlietų kaimų vis iškyla įvairių daiktų.
„Randu senovinių butelių ir stiklinaičių bei keramikos šukių. Gausu ir senovinių vinių, vyrių, grandinių. Jas galėtų surinkti ir pasipelnyti metalo ieškotojai. Turėtų pinigų, o pakrantės būtų švaresnės“, – svarstė R.Pupalaigytė.
Moteris džiaugėsi, kad po pasaulį laisvai keliaujantis jaunimas tapo mandagesnis ir tvarkingesnis. „Pamatę pasaulio, žmonės nebepyksta, jei mandagiai pasakai pastabą, paprašai nešiukšlinti. Kai kurie ir neraginami tai daro“, – pasakojo marių pakrantės gyventoja.
Moteriai apmaudžiausia, kai Kauno marias teršia jų apylinkėse gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės.
„Sovietmečiu subrendę stuobriai nevertina nei kitų žmonių, nei gamtos. Keista, daugelis jų tėvų kilę iš kaimų, kuriuos vėliau užliejo marios. Žmonės turėtų vertinti savo šaknis, tausoti marias. Tačiau jas niokoja“, – pasakojo Pupalaigytė.
Ramybę drumsčia romų taborai
Prie Kauno marių esančias poilsiavietes yra pamėgę keliaujančių romų taborai.
Pastaruosius trejus metus romų kompanija vasaromis kūrėsi Kaišiadorių rajone, Grabuciškių poilsiavietėje, greta automagistralės Vilnius – Klaipėda.
Šią vasarą 20 migruojančių romų jau buvo įsitaisę kitoje vietoje – Jakštonių kaimo rekreacinėje zonoje, prie pat vietinių kapinių.
Policijos pareigūnams pavyko išprašyti netvarkingus, triukšmaujančius ir šiukšlinančius svečius.
Didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys
Kauno marios – didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys. Jos suformuotos 1959 metais rugpjūtį užtvenkus Nemuną. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metrų.
Iš marių užlietos teritorijos iškeldintos 45 gyvenvietės: 23 kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis, iškirsti miškai, sodai, žemėmis užpilti šuliniai, iškeltos kaimų kapinės.
Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto – 63,5 kvadratinius kilometrus žemės. Marių ilgis – 80, pakrančių ilgis – 200 kilometrų. Didžiausias plotis 3,3 kilometrai, didžiausias gylis – 24,6 metrai, telkinyje sukaupta 460 mln. kubinių metrų vandens.
1992-aisiais Kauno marioms su priekrantėmis suteiktas regioninio parko statusas. Parko plotas – 10 tūkstančių 221 ha. Didžiausią dalį – 51 proc. užima vanduo, 38 proc. – miškai.
