Pamestinukus globojantys ir jų tėvus keikiantys gelbėtojai pripažįsta, kad tėvai – lyg maži vaikai: iš vaikų jie reikalauja atsakomybės ir atidumo, o patys lepinasi saulės voniomis.
„Neik prie vandens“, „Būk šalia“, „Nebėk toli“, „Nebrisk į vandenį“, „Būk atsargus“. Tokie tėvų perspėjimai savo vaikams Palangos paplūdimiuose skamba kasdien. Tiesa, įrodyti vaikui, kad būvimas šalia - jo prigimtinė pareiga, nėra lengva. Juk vaikui dažniausiai terūpi sūrus jūros vanduo, smėlio pilys ir naujai užsimezgusios pažintys su vandeny besipliuškenančiais bendraminčiais.
Poilsiautojų nugultuose paplūdimiuose gelbėtojai nespėja ieškoti pasimetusių mažamečių. Į kasdien kartojamus įspėjimus atidžiau prižiūrėti vaikus poilsiautojai nekreipia dėmesio. O jei atkreipia, tai yra įsitikinę, kad jų vaikas tai jau tikrai nepasimes. Tiesa, sezono metu viename populiariausių Lietuvos paplūdimių pasiklysta net ir suaugusieji.
Kai mama deginasi
„Kur tavo mamytė?“ - lrytas.lt paklausė prie pat vandens smėlio pilį statančio maždaug ketverių metukų berniuko.
„Ten“, - ranka mostelėjo vaikis. Už kelių kelių dešimčių metrų įsitaisiusi jo gimdyvė nerodė jokių budrumo ženklų. Suprantama, ilsėtis reikia visiems. Bet ką daryti, jei tavo vaikas vienui vienas blaškosi tarp tūkstančių poilsiautojų? Galbūt įsitaisyti šiek tiek arčiau vaiko pramogų zonos? O gal – žaisti kartu su juo?
Tokiam tėvų elgesiui pritartų Palangos paplūdimiuose budintys gelbėtojai. Pamesti vaikai jiems – nemenkas galvos skausmas. O jų atsiimti atėjusiems tėvams negaili karčių žodžių ir pamoko, kaip reikia prižiūrėti savo atžalą.
Daugelis tėvų, pasak Palangos gelbėtojų tarnybos vado Jono Pirožniko, nesupranta, koks pavojus gresia jų vaikams. Netoliese kranto besimaudantis vaikas jiems kažkodėl atrodo saugus. Rodos, kas čia tokio, jei vaikas žaidžia netoli kranto. Deja, gyvybę kainuoti gali vienas neatsargus žingsnis, duobė ar nepastebima srovė.
Kasdien J. Pirožniko vadovaujamiems gelbėtojams tenka globoti 10-15 pasimetusių vaikų. Per kaitrius savaitgalius šis skaičius gali išaugti kad ir dvigubai. Tiesa, visi vaikai sėkmingai grįžta į tėvų glėbį.
„Kas valandą per garsiakalbius raginame saugoti savo vaikus, tačiau tėvai nori pailsėti. Jau kurį laiką Palangos savivaldybę bandau įtikinti paplūdimiuose įrengti mokamas vaikų pramogų aikšteles. Aptverkime jas tinklu, įrenkime žaidimų zonas. Manau, daugelis tėvų tikrai sumokėtų 10-20 litų už savo vaikų saugumą, o patys ramiai pailsėtų“, - savo idėją dėsto gelbėtojų vadas.
12 metų nesulaukęs vaikis neturi teisės be tėvų priežiūros lipti į vandenį. Deja, šią taisyklę daugelis tėvų vertina kaip perspėjamojo pobūdžio. Tėvai, sako gelbėtojas, nesusimąsto, kokios grėsmės tyko vandenyje.
Paplūdimio veteranui prieš keletą dienų teko ieškoti mažo vaiko, kuris neva pabėgo nuo gerokai įkaušusios mamos. „Pagrobė mano kūdikį!“ - desperatiškai rėkavo mama. Galiausiai paaiškėjo, kad jos 1,5 metukų vaiko niekas nevogė. Kūdikį „pavogė“ ir juo pasirūpino močiutė, kuri neapsikentė stebėdama savo dukros girtavimus.
Tokiu istorijų J. Pirožnikas galėtų pripasakoti dešimtis. Tiesa, vyriškis džiaugiasi, kad daugelis jų baigiasi laimingai. Štai vieną Šventojoje dingusį vaiką po 8 valandas trukusių paieškų surado Palangoje.
Pats pajūrio gelbėtojų vadas augina 9 metų sūnų. Eidamas į paplūdimį jis sūnui uždėdavo specialias petnešas su 3 metrų ilgio virve. Nors šitoks vaiko tramdymo būdas gali pasirodyti nehumaniškas, J. Pirožnikas patikina, kad nieko baisaus čia nėra. Jau geriau pririštas prie virvės nei vienas vandenyje.
Vaikai bėga, tėvai panikuoja
Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė prisimena neseniai įvykusią kuriozinę situaciją. Tėvai išvyko į Klaipėdą, o mažametę atžalą prižiūrėti paliko savo paauglei dukrai. Pastaroji tiesiog pamiršo, kad turi prižiūrėti jaunėlį ir vaiką tiesiog pametė. Išsigandęs vaikis surastas po 3 valandų.
Blogiausia tai, tikina pašnekovė, kad mažo vaiko logika neprognozuojama. Jis sunkiai prisimena, kur laiką leidžia jo tėvai, jis nesiorientuoja aplinkoje. Be to, nuogalių jūroje surasti tėvus nėra lengva: „Tėvai pasimetusio vaiko ieško Palangos paplūdimyje, o šis jų – Kunigiškėse. Vienas pasuka į kairę, o kitas – į dešinę.“
Dažniausiai pasimeta vaikai iki 10 metų amžiaus, rečiau – vyresni. E. Lapėnienė siūlo tėvams būti budresniems – jei jau turi vaiką, skirk jam visą savo dėmesį.
„Nuskendo“, - tokią tragišką įvykių versiją gelbėtojams dėsto vaikus pametę tėvai. „Paskutinį sykį mačiau jį prie vandens“, - sako išsigandę gimdytojai.
Laimei, sako E. Lapėnienė, visi vaikai atsiranda sausumoje gyvi. Moterį džiugina ir augantis piliečių sąmoningumas. Šie iškart reaguoja, jei pamato verkiantį, nerimstantį, akimis tėvų ieškantį vaiką. Jei tėvų neranda patys, iškart kreipiasi į gelbėtojus.
