Gulėjimas karštoje palapinėje gali palengvinti depresiją ir padėti išsiskirti nuotaikos chemikalams

Medikai sukūrė „karštosios palapinės“ įrenginį, skirtą depresijos gydymui. Jame gulinčio paciento galva lieka išorėje, o karštu oru pripildyta palapinė kelia kūno temperaturą. Manoma, jog toks procesas gali paskatinti smegenyse išsiskirti chemikalą, lemiantį asmens nuotaiką, rašo dailymail.com.

Gulėjimas karštoje palapinėje gali palengvinti depresiją ir padėti išsiskirti nuotaikos chemikalams.<br>123rf
Gulėjimas karštoje palapinėje gali palengvinti depresiją ir padėti išsiskirti nuotaikos chemikalams.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2012-08-04 08:00, atnaujinta 2018-03-17 14:43

Įvairūs smulkūs tyrimai parodė, jog nuotaiką taisantis procedūros efektas gali išlikti net kelias savaites, tačiau dabar vykdomi nauji eksperimentai žada dar daugiau įdomių faktų.

Depresija – viena labiausiai paplitusių ligų, su kuriomis susiduria šeimos gydytojai. Skelbiama, jog ji paliečia vieną iš dešimties suaugusiųjų. Nors depresijai lengvinti arba gydyti siūloma itin daug įvairių metodų, kaip vaistai ar terapijos, dalis pacientų net baigę kursą nejaučia jokių teigiamų rezultatų.

Pasak naująjį tyrimą atliekančių mokslininkų, tik pusė pacientų, kenčiančių nuo depresijos, sugeba pasveikti per mažiau nei 12 savaičių ir net penktadalis nesugeba teigiamai reaguoti į jokį šiuo metu žinomą gydymo būdą.

Vis tik naujasis metodas – žinomas kaip viso kūno šildymas arba hipertermija – buvo išvystytas paplitus anekdotams, jog depresija sergantys pacientai išėję iš saunos jaučiasi puikiai. Taigi Arizonos universiteto komanda sukūrė nedidelę palapinę, primenančią standartinę vienvietę, skirtą turistams, su šildytuvais, esančiais virš viršutinės kūno dalies. Įrenginio sienos yra išklotos sidabro reflektoriais, padedančiais išlaikyti šilumą bei ją paskirstyti erdvėje. Palapinėje pacientas turi gulėti bent dvi valandas, per kurias kūno temperatūra pakyla nuo normalios 37 laipsnių pagal Celcijų iki 38,5.

Praeityje vykdyti tyrimai rodė, jog tokia terapija gali turėti teigiamų pasekmių tiek kūnui, tiek smegenų veiklai. Viskonsino universiteto eksperimento metu vėžiu sergantys pacientai panašiuose įrenginiuose išbuvo net 72 valandas, nes buvo manoma, jog karštis gali padėti gydymui, paversdamas vėžines ląsteles mažiau atspariomis chemoterapijai. Nors duomenų apie tokius rezultatus nėra, mokslininkai pastebėjo, jog gerokai palengvėjo daugelio pacientų depresija, nes, pakilus kūno temperatūrai, greičiau išsiskyrė smegenų chemikalai, vadinami beta-endorfinais.

Beta-endorfinai – tai natūralios skausmą malšinančios molekulės, atsakingos ir už vadinamąjį bėgiko pakilimą – ypatingą laimės ir palengvėjimo jausmą po sunkaus fizinio krūvio. Ši medžiaga yra išskiriama, kai kūnas patiria stresą, tačiau manoma, jog tai veikia ir asmens nuotaiką. Tyrimai rodo, jog beta-endorfinai sukelia pasitikėjimo savimi jausmą ir padeda sudėtingose situacijose nepulti į neviltį.

Tolimesni Viskonsino universiteto tyrimai atskleidė, jog ypatingai daug beta-endorfinų išsiskyrė kūno temperatūrai pakilus iki 39 laipsnių, kai savanoriai sėdėjo saunoje. Naujojo eksperimento Arizonoje metu planuojama, jog net 30 nuo rimtos depresijos kenčiančių pacientų išbandys naująjį gydymo metodą. Pusė jų bus gydomi karčio įrenginiu, o kitai pusei bus siekiama sukelti placebo efektą – pacientai gulės palapinėje, tačiau jos temperatūra nebus keičiama.

Visų tyrimo dalyvių depresijos lygmuo bus matuojamas klausimynu penkias dienas prieš ir po eksperimento, jis iš viso vyks net septynias savaites. Depresijos alianso labdaros vadovas Emeras O’Neillas teigė, jog rezultatai itin laukiami, nes depresija – sudėtinga liga ir kiekvienas žmogus į gydymą reaguoja skirtingai. „Džiaugiamės nauju tyrimu – kuo daugiau galimybių kovoti su depresija, tuo geriau“,- sakė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.