Karščio nepakeliantys lietuviai gali pasiguosti, kad gyvena ne Graikijoje

Specialiai lrytui.lt, Graikija

Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Jonušytė

Aug 7, 2012, 11:32 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 1:11 PM

Graikijos televizija ir spauda kiekvieną dieną mirga žiniomis apie karščio keliamus gaisrus, apie perkaitusius turistus ir apsinuoginusias pasaulines žvaigždes. Net menkiausi oro temperatūros svyravimai vasarą yra tokie pat aktualūs, kaip politikos, futbolo ar šou pasaulio naujienos.

Liepos pabaigoje Graikijoje buvo viena karščiausių vasaros dienų. Oro temperatūra pakilo iki 43 laipsnių. Ant automobilio kapoto drąsiai buvo galima kepti kiaušinienę, o viduje, po priekiniu stiklu, džiovinti pomidorus. Turistai gelbėtis nuo saulės ir saulės smūgio traukė į paplūdimius, tuo tarpu didžioji dalis graikų net neatvėrė langinių ir iki vakaro nekišo nosies iš namų ar darbovietės. Parduotuvių ir mašinų kondicionieriai dirbo visu pajėgumu. Viešojo transporto keleiviai masiškai apsiginklavo vėduoklėmis, vandens buteliais ir servetėlėmis.

Brangstant paplūdimių gultams, saulės skėčiams ir kavai, dauguma turistų, bent jau tų, kurie į Graikiją atvyko savo automobiliais, nesikuklina paplūdimyje įsikurti kaip namie: pasistato palapines, atsigabena elektra pakraunamus nešiojamus šaldytuvus ar ledo prikimštus šaltkrepšius - iš vakaro šaldiklyje laikyti vandens buteliai gaivūs išlieka visą dieną.

Graikijoje prekybos centrai lūžta ne tik nuo įvairiausių apsauginių kremų, aliejų, bet ir nuo rankiniu būdu vandenį purškiančių ventiliatorių, saulės skėčių, nešiojamų šaldytuvų ir ledo pakų, aktyviam poilsiui skirtų prekių: žvejybos reikmenų, teniso rakečių, banglenčių, akmenuotiems paplūdimiams skirtos avalynės, nardymo įrangos, pripučiamų kamuolių, čiužinių ir valčių. Viskas pagaminta Kinijoje, ilgai netarnaus, tačiau pigiai kainuoja.

Dienai paplūdimyje ruošiamasi labai rimtai, o šeimos ar draugų kompanijos panašėja į ilgalaikius stovyklautojus. Parduotuvėje įsigyti saulės skėtį kainuoja dešimt eurų, o išsinuomoti porą gultų ir skėtį paplūdimyje – apie šešis eurus.

Graikai nuo karščio gelbėjasi po plačiomis pavėsinėmis paslėptuose balkonuose ir terasose gerdami šaltą kavą ir daug vandens. Mes vargstame dėl didelių šildymo kainų, o graikai, masiškai naudojantys kondicionierius ir oro ventiliatorius, dėl vėsinimosi kaštų. Tačiau dėl nuolatinio temperatūrų svyravimo ir skirtumo lauke bei patalpose – itin dažnos peršalimo ligos. O tai labai nemalonus pietietiškos vasaros palydovas.

Kur kas malonesnis graikiškos vasaros fenomenas – rytinis įprotis pirmiausia lėtai ir su pasimėgavimu išgerti kavos ir tik tada patraukti į kepyklėlę sūrio, špinatų, dešrelių ar bulvių pyrago.

Pusryčiai Graikijoje dažniausiai valgomi pakeliui į darbą. Jeigu iki kepyklėlės nenusigausi iki vidurdienio, retai ką nors joje berasi. Pietūs valgomi prieš siestą, o vakarienė su visa šeima gana vėlai, apie dešimtą ar net vienuoliktą valandą vakaro. Nepriklausomai nuo metų laiko, retai kada graikų stalo viduryje nesipuikuoja graikiškos salotos su daržovėmis, beveik plaukiojančiomis aliejuje, ir dideliu gabalu fetos sūrio. Tikras delikatesas – tokiame aliejuje pamirkyta balta duona.

Ir šiais metais, kaip įprasta, salas bei žemyno paplūdimius patys graikai užplūdo rugpjūčio pradžioje. Tačiau nemažai jų dėl krizės patraukė į kaimus. Didmiesčiai, ypač Atėnai, po didžiųjų metų nuolaidų periodo smarkiai ištuštėjo. Autoservisai, stomatologijos ir veterinarijos kabinetai, siuvyklos, batų taisyklos ir raktų parduotuvėlės užsidarė kartu su spaudos kioskeliais, drabužių valyklomis ir net santechnikų bei elektrikų dirbtuvėmis. Iki rugsėjo pirmos Atėnų centras pamiršta automobilių kamščius.

Tuo tarpu pajūrio rajonai dar labiau atgijo ir sužibėjo visomis savo spalvomis. Čia persikelia kavinės, ir iki paryčių dirbantys klubai su įžymiausiomis muzikos pasaulio žvaigždėmis. Kaimai ir kaimeliai pritvinksta pavargusių giminaičių ir draugų, prisipildo atidaromų langinių girgždesio, vaikų juoko, kepamos mėsos kvapų ir padažnėjusių bažnyčios varpų gausmo.

Tie, kurie priversti likti apdulkėjusiuose ir saulės nuvargintuose miestuose, kėdes, televizorius, stalus, net lovas išneša į balkonus ir terasas. Po mirtinos ramybės ir tylos, kuri paprastai tęsiasi iki šeštos po pietų, pavakariais dauguma gatvelių atgyja. Ribos tarp kaimynų išnyksta. Iš vieno balkono į kitą keliauja paskalos ir nuomonės, dalinamasi vaisiais ar pyragais, ginčijamasi ir diskutuojama. Siauri šaligatviai tampa senukų susibūrimo vieta, kur geriama kava, uzo ir žaidžiama kortomis ar tavli. Šitaip įveikiama dar viena beprotiškai karšta graikiškos vasaros diena.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.