Gintarinės Palangos įvaizdį patvirtina gausybė čia tiesiog gatvėje parduodamų dirbinių iš Baltijos auksu vadinamo gintaro.
„Pas mus į galeriją kasdien užsuka keli šimtai poilsiautojų. Ypač daug mūsų lankytojų yra užsieniečiai, kurie bijo gatvėje nusipirkti klastočių, todėl papuošalų ar suvenyrų iš gintaro ieško mūsų galerijoje“, - portalui lrytas.lt sakė dvidešimt meistrų ir keturias įmones vienijančios Palangos gintaro meistrų gildijos pirmininkas Albertas Petkevičius.
Šalia Vytauto-S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos esančioje Palangos gintaro meistrų gildijos galerijoje eksponuojami jos narių sukurti papuošalai.
Galerijos pasididžiavimas – čia eksponuojamas dar 2005 metais suvertas rekordinis gintaro vėrinys. Iš beveik 45 tūkstančių gintaro gabaliukų suverto vėrinio ilgis – 282,1 metras, o svoris – 16,048 kilogramo.
Vienoje galerijos lentynoje puikuojasi gražiausi gildijos meistrų darbai – per du tūkstančius litų kainuojantys karoliai.
Paklausta apie brangiausią galerijos eksponatą, meistrė-pardavėja Alma Barkauskienė parodė pačios iš matinio gintaro pagamintus 220 gramų sveriančius karolius.
Šie karoliai, kuriems pagaminti reikiamą žaliavą rinko net dvejus metus, kainuoja penkis tūkstančius litų.
„Tačiau labiausia pas mus užsukusius žmonės domina ne vienetiniai meistrų darbai, o nuo 10 iki 30 litų kainuojanti produkcija“, - portalui lrytas.lt atviravo A. Barkauskienė.
Lietuviai perka pigesnius gaminius
Tai, kad 90 procentų parduodamų gaminių sudaro nuo 2 iki 15 litų kainuojantys dirbiniai iš gintaro, neslėpė ir A. Petkevičius.
„Tai, kad dirbiniai iš gintaro domina tik užsieniečius, yra mitas. Daugiausia iš gintaro pagamintų papuošalų ar suvenyrų nuperka būtent lietuviai, tik juos labiau domina pigesni gaminiai.
Užsieniečiai yra išrankesnis. Va, vakar užsukęs poilsiautojas iš Rusijos net nesiderėjęs savo vaiko auklei nupirko 300 litų kainuojančius gintarinius karolius“, - portalui lrytas.lt sakė A. Petkevičius.
Palangos gintaro meistrų gildijos pirmininkas sakė, kad į jų galeriją pirkėjai traukia žinodami, jog čia tikrai įsigis iš gintaro, o ne jo pakaitalų pagamintų dirbinių.
„Pakilus gintaro žaliavos kainai, išaugo ir iš įvairaus plastiko, presuoto ar rekonstruoto gintaro pagamintų klastočių kiekis“, - tvirtino A. Petkevičius.
Ieškant gintaro galima gerai uždirbti
Devyniasdešimt procentų gamybai reikiamo gintaro Palangos meistrai įsiveža iš Kaliningrado srities. Likę dešimt procentų – vietinė žaliava, kuria aprūpina pajūryje gintarą renkantys žmonės.
„Jei turi įgūdžių, tai ieškant gintaro galima ir neblogai užsidirbti. Kilogramas poros centimetrų dydžio gintaro gabaliukų kainuoja apie 400 litų. Žiemą viena gintaro ieškojusi palangiškė aptiko 517 gramų grynuolį, kuris vertas 2000-4000 litų.
Prieš šešerius-septynerius metus Karklėje gintaro ieškojęs vyriškis per pusvalandį iš jūros ištraukė 11 kilogramų gintaro grynuolių, kurių kiekvienas svėrė per šimtą gramų“, - sėkmės istorijas papasakojo A. Petkevičius.
Tuos, kurie pamanė, kad gintarais pajūryje tiesiog lyja, Palangos gintaro meistrų gildijos pirmininkas pasiskubino nuliūdinti – gintaro ieškotojas kaip ir patyręs žvejys turi jausti kokią diena „kibs“, o kokią – ne.
Prieš patraukdami prie jūros gintaro rinkėjai ne tik seka, kiek laiko praėjo po gintaro pažerti galėjusios audros, bet ir dairosi, kokio stiprumo bei krypties vėjas pučia.
Gintaro dirbinius šluoja kinai
Atvežtinio gintaro kilogramas kainuoja apie 100 litų. Gintaro žaliavos kaina labai priklauso nuo jo gabalų dydžio. Už kilogramą didelių gabalų gintaro gali būti prašoma ir 2500-3000 litų.
Pasak A. Petkevičiaus, gintaro rinką pastaruoju metu labai iškreipė kinų susidomėjimas gintaro gaminiais.
Neseniai Vilniuje vykusioje parodoje dalyvavęs Palangos gintaro meistrų gildijos pirmininkas sakė, kad joje apsilankę kinai tiesiog šluote šlavė pačius brangiausius egzempliorius.
Rengia edukacinius užsiėmimus
Palangos gintaro meistrų gildijos narių pagaminti dirbiniai užima tik pirmajame aukšte įrengtos galerijos vitrinas.
Antrajame aukšte įrengtose dirbtuvėse galima rengti edukacinius užsiėmimus, pademonstruoti, kaip gintaro žaliava virsta įspūdingais suvenyrais bei pasiūlyti šiuose užsiėmimuose dalyvaujantiems žmonėms patiems pasigaminti papuošalų.
Dirbtuvėse yra sauso šlifavimo bei poliravimo; tekinimo ir detalių formavimo; pjovimo; rutuliukų formavimo; sauso ir šlapio poliravimo staklės.
Šalia modernių įrengimų atsirado vietos ir senoviškoms medinėms staklėms, kokiomis gintaro meistrai naudojosi prieš pusantro šimto metų.
Paklaustas, ar sunku išmokti gintaro apdirbėjo amato, A. Petkevičius atsakė, jog pakanka dviejų savaičių, kad žmogus suprastų tinka tam darbui ar ne.
„Vieniems gali nepatikti gintaro kvapas, kitiems gali pritrūkti šiam darbui reikiamo kruopštumo. O šiaip kokią nors atskirą, tarkime – gręžimo ar karpymo funkciją įvaldęs darbuotojas per mėnesį gali uždirbti daugiau nei du tūkstančius litų“, - portalui lrytas.lt sakė A. Petkevičius.
