Kruizinių laivų terminale šeštadienio rytą prisišvartavo 290 metrų ilgio milžinas „Costa Pacifica“. Šis italų kompanijos pasididžiavimas talpina 3,5 tūkst. keleivių, kurie visą kruizo laiką gali mėgautis čia teikiamais malonumais – laive yra 5 restoranai, 13 barų, 4 burbulinės vonios, tiek pat baseinų, 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto SPA centras su sporto sale, garso įrašų studija, kino teatru po atviru dangumi, lošimo automatais.
Sėkmingai plukdo ir po katastrofos
Į Klaipėdą iš Rygos „Costa Pacifica“ šiemet atplaukia jau antrąkart. Jo viešnagė numatyta ir šio mėnesio pabaigoje. Laivas daugiausiai atplukdė turistų iš Italijos ir Vokietijos. Tradiciškai pasitikti su liaudies muzika ir šokiais, užsieniečiai sulipo į krantinėje jų laukiančius autobusus ir išvyko į pažintines keliones po Kuršių neriją, Palangą, Klaipėdos senamiestį. Turistus pasitinkančios kelionių agentūros apgailestauja, kad negali svečiams parodyti Lietuvos sostinės. Laivas į Klaipėdą užsuka vos kelioms valandos ir pavakare jau iškeliaus į kitą Baltijos kruizo stotelę – Gdynę.
„Costa Pacifica“ priklauso tai pačiai Italijos kompanijai „Costa Cruises“, kurios laivas „Costa Concordia“ sausį patyrė katastrofą, įsirėžęs į uolas. Tačiau ši didžiulį atgarsį visame pasaulyje sukėlusi nelaimė neatgrasė turtingų keliautojų atostogoms rinktis šios kompanijos siūlomas keliones.
Šį kruizinės laivybos sezoną, kuris trunka nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pusės, į Klaipėdą iš viso užsuks 45 laivai. Tai tiek pat kaip užpernai ir kur kas daugiau nei pernai. Kelionių organizatoriai pastebi, kad kruizinė laivyba lipa iš duobės, į kurią krito Jungtines Valstijas užklupus finansinei krizei. Ji sutrukdė klaipėdiečiams dar kartą išvysti jūrinio turizmo pažibą – 294 metrų ilgio „Constellation“, kuris pastarąjį kartą Lietuvos uostamiestyje lankėsi dar 2005 –ųjų vasarą.
„Sunkmečiu kai kuriuos vidutinio dydžio uostus amerikiečių kompanijos tiesiog išbraukė iš šio laivo maršruto, tarp jų ir Klaipėdą. Vėl patekti tarp didžiųjų nėra lengva. Didieji uostai ir tie, kurie įsikūrę valstybių sostinėse, niekada nepraras populiarumo, nors galbūt juose ir brangu, ir nepatogu, kaip, pavyzdžiui, Sankt Peterburge. Nesiryžčiau prognozuoti, kada „Constellation“ galėtų pas mus sugrįžti, tačiau kitais arba dar kitais metais turėtume sulaukti amerikiečių kompanijų lainerių“, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus vedėja Kristina Gontier.
Kaimynai - pranašesni
Tam, kad pritrauktų didžiausias kruizinės laivybos kompanijas, klaipėdiečiams tenka gerokai paplušėti. Po ketverių metų derybų pagaliau pavyko privilioti dvi naujas linijas. Pasak Uosto direkcijos atstovės, Klaipėdos uostą gelbsti ideali geografinė padėtis, kuri tampa svariu argumentu derybose. “Jei nesi patogioje vietoje, daryk ką nori – nieko nebus. O mums tai išsigelbėjimas, nes konkuruoti su gerokai turtingesnį istorinį ir kultūrinį paveldą turinčia Ryga ar Talinu, mums neįmanoma”, - aiškino K. Gontier. Tarptautinėse parodose ir konferencijose jau nebereikia užsieniečiams aiškinti, kas yra Lietuva ir kur Klaipėdos uostas – ilgametis įdirbis davė vaisių. “Šis sezonas daug geresnis nei buvo pernai. Atsigavimas ir jį lydintis optimizmas jaučiamas ne tik pas mus, bet ir kituose uostuose”, - patikino K. Gontier.
Tą patį tvirtino ir laivus aptarnaujančios bendrovės “Limarko jūrų agentūra” laivų agentas Eugenijus Pavliukovas. Kitąmet vien “Costa Pacifica” į Klaipėdą planuoja užsukti jau nebe tris, o šešis kartus. Kitiems metams jau užregistruoti 22 laivai, norintys užsukti į Klaipėdą.
“Turistų sulaukiame tikrai nemažai. Tačiau kol kas dar negalėčiau drąsiai teigti, kad kruizinė laivyba atsigauna. Nors reikia pripažinti, kad šis sezonas tikrai geresnis negu pernykštis, jau matome, kad kai kurios kompanijos laivus registruoja ir 2013, ir 2014 metams. Yra vilties, kad kuo toliau, tuo bus geriau“, - kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Pasitinka dainomis ir mokesčių nuolaidomis
Siekdama privilioti kuo daugiau kruizinių laivų, Uosto direkcija prieš kelerius metus ėmė mažinti uosto rinkliavas, kurios dabar yra gerokai mažesnės nei kaimyniniuose Rygos ir Talino uostuose. Mokestis priklauso nuo laivo tonažo. Šiemet pirmą kartą atplaukęs 261 metro ilgio „Oriana“ Uosto direkcijos biudžetą papildė 82 tūkst. 740 litų, o vos 90 metrų ilgio „Island Sky“ viešnagė Klaipėdos uoste kainavo 5375 litus.
Klaipėdos uostas pajėgus priimti pačius didžiausius pasaulyje plaukiojančius kruizinius lainerius, kurių grimzlė paprastai siekia 8,5 metro. „Kruiziniams laivams didelio gylio nereikia, nes jie negabena krovinio, tad mūsų uosto techniniai parametrai visiškai atitinka jų poreikius. Tačiau mūsų galimybes konkuruoti su kitais didesniais uostais riboja tai, kad neturime tiek daug grožybių ir pramogų, kuriomis gali pasigirti Baltijos kaimynai“, - pagrindinę Lietuvos uostamiesčio atsilikimo priežastį įvardijo K. Gontier.
Nors Klaipėdos kelionių agentūros palaiko ryšius su visomis garsiausiomis pasaulio kruizinės laivybos kompanijomis, kurių yra apie 40 ir kurios valdo apie 400 laivų, kad galėtų lygiuotis su Ryga ir Talinu, kol kas gali tik pasvajoti.
„Ir šokame, ir dainuojame, nes kitaip negalime, esame mažesnis uostas. Tad turime branginti kiekvieną svečią. Gražus pavyzdys – parduotuvė senamiestyje, kurioje demonstruojama, kaip apdirbamas gintaras, vaišinama gintaro arbata. Tai žavi turistus, jie mielai ten lankosi. Manau, jog kiekvienas iš mūsų turi stengtis, kad turistai čia užsuktų, kad jiems čia būtų malonu, kad jie sugrįžtų“, - įsitikinusi R. Savickienė.
Sezonas trumpesnis
Rygos uostas šią vasarą laukia atplaukiant 83 kruizinių laivų, Talino – 256. Sankt Peterburgo uostą kasmet aplanko ne mažiau kaip 300 lainerių. Savaite trumpesnis nei pernai mūsų šalies kruizinės laivybos sezonas truks iki rugsėjo 17-osios – tą dieną pasirodęs kompanijos „Lindblad Expedition” laineris į Klaipėdą atgabens paskutinius 148 keleivius.
Praėjusį sezoną 37 kruiziniai laivai į Klaipėdą atplukdė iš viso 21 tūkst. 478 keleivius. Per metus uosto pajamos iš kruizinės laivybos siekia 1,5 mln. litų.
