„Salomon Zugspitz Supertrail“ maratonas – 68,8 km ilgio bėgimo trasa Bavarijos Alpėse. Bėgimą ypač apsunkina didelis, 3120 metrų aukščių skirtumas. Sėkmingai trasą įveikusiais laikomi tik tie, kurie užtrunka mažiau nė 17 valandų.
A. Kirdeikis, S. Lisauskas ir D. Bičkūnienė dalyvauti tokio pobūdžio varžybose pasiryžo pirmą kartą.
„Iš tikrųjų ėjau ten, kur nežinojau, ko galima tikėtis. Nežinojau, kas bus ir nuo ko pradėsime. Net neįsivaizdavau, kaip finišuosime ir ar išvis finišuosime. Tai buvo labai didžiulis iššūkis“, - pasakoja S. Lisauskas.
Trasą Alpių kalnais įveikę lietuviai teigia, kad tokiam nuotykiui kruopščiai ruošėsi ir jėgas kaupė pusmetį. Vis dėlto bėgimo mėgėjai neslepia, kad Lietuvoje tokio pobūdžio treniruotėms sąlygos nėra pačios geriausios: „Mes neturime kalnų. Beveik kiekvieną dieną stengėmės bėgioti šlaitais“.
Antrus metus iš eilės vykęs maratonas jau spėjo pagarsėti tarp pasaulio bėgikų. Šiemet jame jėgas išbandė 1000 dalyvių iš 32 pasaulio šalių. Bėgimą apsunkina Alpių reljefas, stačios įkalnės ir skardžiai, sniegas ir purvas, bet, bėgikų nuomone, viską atperka nepakartojamas kraštovaizdis ir išgyvenimai. Lietuviai prisimena, kad sunkiausia jiems buvo ne kopti į kalnus, o jais leistis.
„Nusileidimas buvo techniškai sudėtingas. Siauri takeliai, sniegas, purvas, teko griūti, pradėjau jausti pirmus kojų skausmus, o buvo likę dar virš 40 kilometrų. Nemažą dalį kelio teko bėgti ant skardžio ribos, todėl klaidų daryti nebuvo galima, kojas tarp akmenų teko statyti labai atsargiai. Taip ir judėjome, kilometras po kilometro – nuo kalno bėgi, į kalną kopi“, - prisimena S. Lisauskas.
Sunkią trasą įveikę lietuviai ketina savo žygį pakartoti ir dar kartą.
„Tai kažkas nepaprasto, kažkas man labai reikalingo. Dėl tokių akimirkų verta gyventi. Ir tuo bėgimu aš niekam nieko neįrodau, tiesiog nugaliu save, o tai ir yra didžiausias pasiekimas“, - bėgimo įspūdžiais dalijasi A. Kirdeikis.
