Aivaras ir Inga Paryžiuje jaučiasi kaip namie. Eifelio bokštą ir Triumfo arką jie randa nė kiek neklaidžiodami.
Kiekvienais metais vilniečiai aplanko tas pačias įžymias vietas, leidžiasi laivu į kelionę Sena, vaikštinėja šios upės pakrantėmis ir galiausiai užsuka į pamėgtą jūrų gėrybių restoraną Eliziejaus laukuose.
„Dažniausiai skanaujame padažais pagardintas midijas. Ir vaikai jų ragavo, tačiau jie pratę prie tradicinių valgių, o ne gurmaniškų patiekalų”, – pasakojo I. Stumbrienė.
Šiais metais penkių dienų viešnagė Paryžiuje skyrėsi tik tuo, kad anksčiau pora ten vykdavo vasarą, o šį kartą – rudenį. Mat bene pirmą kartą visa šeima šiltuoju sezonu mėgavosi Lietuvoje, o ne svetur.
„Vaikams prižadėjome, kad jeigu ne vasarą, tai ankstyvą rudenį būtinai aplankysime Paryžiaus Disneilandą. Išpildėme mažųjų norus. Svečiuodamiesi Prancūzijos sostinėje bent kelioms dienoms visada užsukame į garsųjį atrakcionų ir pramogų parką”, – patikino moteris.
Disneilande smagių pramogų randa ir vaikai, ir suaugę. Inga ir Aivaras ten lankydavosi dar prieš gimstant atžaloms.
Didžiulė pramogų erdvė suskirstyta į tris atskiras teritorijas, kuriose gausu atrakcionų mažiems ir dideliems, restoranų, parduotuvių, pilių ir kino studijų, kurios primena Holivudą. Dailiai išpuoštais pramogų parkų takais vaikštinėja daugeliui gerai pažįstami animacinių filmų herojai.
„Estelai didžiausią įspūdį palieka princesės, todėl kiekvienais metais iš Disneilando ji parsiveža princesės suknelę. Dukrytė turi sukaupusi nemažą jų kraitelį. Gabrielius, kaip ir daugelis berniukų, didžiausias simpatijas jaučia Žaibui Makvinui”, – įspūdžiais dalijosi Inga.
Gimus vaikams Inga ir Aivaras į visas keliones leidžiasi kartu su jais. Moteris nė neatsimena, kada atostogavo dviese su vyru. Ir poros artimieji vis ragina mažuosius palikti seneliams ir bent kelioms dienoms kur nors ištrūkti be jų. Inga prisipažino – tokių minčių kyla nuolat, tačiau pradėjus rengti kelionę širdis neleidžia vaikų palikti namie, o patiems mėgautis atostogų malonumais.
„Su vaikais sunkiau keliauti, jie nenustygsta vietoje, vis ko nors nori arba nenori. Tačiau išvykti be jų negaliu. Vaikai turi pažinti pasaulį, o ne sėdėti tarp keturių sienų”, – įsitikinusi I. Stumbrienė.
