Projekto ambasadorius K. Devyžis iš anksto susiplanavo savo savaitgalio kelionės maršrutą. Kelionei gerai pasiruošti prireikė dar ir dėl to, kad kartu keliavo ir pats mažiausias, dar vystyklų neišaugęs Devyžių šeimos narys.
Keliautojams iš Vilniaus 70 km kelias neprailgo ir jie netrukus pasiekė savo pirmosios dienos tikslą – Senąją Varėną, kur, greta Varėnės upės esančio malūno, jie ir apsistojo. Čia, pasak K. Devyžio, patraukli vieta vasarotojams, o ypač tiems, kurie mėgsta plaukioti baidarėmis.
Vos įsikūrusi, „Borjomi Odisėjos“ dalyvio šeimyna patraukė grybauti.
„Dzūkija ir grybai – neatsiejamas derinys. Grybautojų kiekis miškuose nieko gero nežadėjo, bet, nepaisant to, grybų pririnkome tikrai daug. Ypač voveraičių“, − pasakojo K. Devyžis.
Prisigrybavusi šeimyna dar spėjo užsukti į 150 metų jubiliejų švenčiančią Varėną (nemaišyti su už 3 km esančia Senąja Varėna). Jaunimui ši vieta tapo labiau pažįstama dėl čia vykstančio festivalio „Tamsta“. Beje, kaip ir kasmet, jau poryt Varėnoje vėl vyks Grybų šventė.
Grįžę į Senąją Varėną keliautojai mėgavosi jau viena iš paskutiniųjų galimybių vakaroti po atviru dangumi, kepė šašlykus, gėrė „Borjomi“ ir juokavo, kad vakaras Dzūkijoje įgavo ir gruziniško skonio.
Antroji „Borjomi Odisėjos“ Dzūkijoje diena buvo pradėta etnografinio gatvinio kaimo – Zervynų – aplankymu.
„Čia pasivaikščioti – ir įdomu, ir širdžiai miela. Lietuvoje yra išlikę nedaug tokių gyvenviečių. Kaimas, išsidėstęs abejose Ūlos upės pusėse, dvelkia visiška ramybe ir priverčia pasiilgti ką tik praėjusios vasaros. Tik kur ne kur sodybose kažkas juda kruta, o gyvenimas atrodo tarsi sustojęs. Jei norite pamatyti, kaip atrodė XIX amžiaus kaimai Lietuvoje – būtinai užsukite į Zervynas“, − rekomenduoja K. Devyžis.
Iš Zervynų patraukę prie netoliese esančių Ūlos upės vingių, keliautojai apžiūrėjo skardį bei Ūlos akimi vadinamą šios upės šaltinį. Norint jį pasiekti, teko gerokai palypėti žemyn, tačiau atsivėręs vaizdas pasirodė išties įdomus. K Devyžis pasidalino vienu vietinės gyventojos pasakojimu apie Ūlos akį: „Būgtai akis buvo dzidelė, kap ažarukas ir ty inpuolė jaucis. O išplaukė tas jaucis nat Daugų ažaran. Nuog to ir traukės, traukės, kol liko cik tokia akelė…“. ;;;;; „Ūlos akis – įdomus gamtos darinys, žemės paviršių jungiantis su požemine upe. Dėl to, kad ir kaip bandytumėte ilgiausia medžių šaka pasiekti Ūlos akies dugną – jums tikrai nepavyks“, − teigia K. Devyžis.
Vėliau, pavažiavusi dar 20 km link Druskininkų, „Borjomi Odisėjos“ keliautojo šeimyna atvyko į Dzūkijos nacionalinio parko buveinę – Marcinkonis, vieną didžiausių kaimų Lietuvoje. K. Devyžis tuo sako įsitikinęs pats, nes jei Zervynose buvo galima viską apeiti pėsčiomis, tai Marcinkonis jam teko įveikti automobiliu, sustojant tik prie kai kurių įdomių objektų, pavyzdžiui, išlikusių tikrų senovinių dzūkiškų sodybų.
Prieš išvykdamas į Vilnių, „Borjomi Odisėjos“ ambasadorius dar nuvyko iki vienos seniausių gyvenviečių Lietuvoje – Merkinės. K. Devyžis rekomenduoja būtinai stabtelėti prie jos centrinėje aikštėje esančios medinės bažnyčios.
Visgi įdomiausias objektas Devyžių šeimai pasirodė Merkinės piliakalnis, su nuostabiais vaizdais į Nemuną ir Merkio santaką.
„Šalia šių didelių upių radome ir nedidelį upokšnį, prie kairiojo piliakalnio šlaito teka mažytis, bet labai jaukus Stangės upelis. O ant Merkinės piliakalnio vedė daug pakopų, kurias tikrai verta įveikti vien jau dėl vaizdo – vienoje pusėje matosi Merkinės miestelis, kitoje – Nemunas ir tiltas per jį, dar kitoje – Merkys“, – pasakojo K. Devyžis.
Toks „Borjomi Odisėjos“ ambasadoriaus išbandytas maršrutas po Dzūkiją – puikiai tinka rudens savaitgaliui ir yra rekomenduojamas ne tik tiems, kurie planuoja grybauti.
Aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja: Lietuvos pažinimas“ tikslas – skatinti lietuvius atrasti naujus kelionių Lietuvoje maršrutus ir geriau pažinti dar mažai žinomas savo šalies vietas. Šiltuoju metų laiku, keturis mėnesius truksiančio projekto metu organizuojamos specialios išvykos į keturis Lietuvos regionus – Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją bei Suvalkiją.
