Didžioji kinų siena, kurios statybas kinų imperatoriai pradėjo daugiau nei prieš 2000 m., yra maždaug 6350 km ilgio, o su visomis atšakomis sienos ilgis viršija 8800 km. Tai yra ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Siena, pastatyta iš akmenų, plytų, žemės bei molio, buvo skirta atremti mongolų ir kitų klajoklių antpuolius ir apsaugoti kinų žemes. Sienos plotis kai kuriose vietose siekia iki 9 m, o vidutinis aukštis - 7,6 m. Kas maždaug 180 m buvo įrengti apie 12 m aukščio sargybos bokštai.
Adriano siena
Senovės romėnų II a. pradžioje pastatyta Adriano siena (Hadrian's Wall) buvo nusidriekusi nuo Šiaurės iki Airijos jūros, dabartinėje Didžiosios Britanijos teritorijoje. Ši siena, pavadinta tuometinio imperatoriaus Adriano vardu, saugojo šiaurinę Romos imperijos demarkacinę liniją nuo užpuolikų iš šiaurės - daugiausia škotų. Sienos statybas vykdė daugiau nei 18 tūkstančių karių ir vergų. Iš 117 km ilgio sienos šiandien beliko neblogai išsilaikę 16 km.
Dubrovniko sienos
Adrijos jūros pakrantėje įsikūręs Dubrovnikas – tai Kroatijos miestas, garsėjantis ne tik svetingumu, bet ir tvirtomis miesto sienomis (Gradske Zidine). Bendras nuo X a. išlikusių gynybinių miesto sienų ilgis – 1940 m, aukštis – iki 25 m, o plotis kai kuriose vietose siekia 6 m.
Avinjono gynybinė siena
Prancūzijos pietuose esančiame Avinjone XIV a. buvo įsikūrusi popiežių rezidencija. Teigiama, jog šiame ant Ronos upės kranto esančiame mieste išlikę Popiežių rūmai yra didžiausi gotikiniai rūmai pasaulyje. Avinjoną juosiančios sienos yra vienas iš geriausių viduramžių fortifikacijos pavyzdžių. Aukštas sienas vainikuoja 39 masyvūs bokštai.
Jeruzalės Raudų siena
Jeruzalės miestas yra šventas žydams, krikščionims ir musulmonams. Šioje vietoje yra persipynusi daugybės tautų bei religijų istorija. Viena žymiausių Jeruzalės vietų – Raudų siena, dar vadinama Vakarine siena, kuri yra švenčiausia vieta viso pasaulio žydams. Dalis sienos yra VI a. pr. Kr. statytos šventyklos dalis. Iš baltojo akmens luitų pastatyta siena viduramžiais buvo religinių apeigų vieta. Šiandieną čia atvykstantys žmonės į Raudų sienos plyšį įkiša raštelį, kuriame prašoma įvairiausių dalykų – laimės, sėkmės, sveikatos ir pan.
Avilos miesto sienos
Ispanijos centrinėje dalyje esantis Avilos miestas yra apsuptas viduramžių siena, kuri kadaise saugojo krikščionius nuo maurų. XI a. pradėtą statyti 2,5 km ilgio sieną puošia 88 bokštai, o į miestą kviečia devyneri vartai. Be to, Avila žymi tuo, jog šiame mieste gimė Šv. Teresė (1515-1582).
Berlyno siena yra bene vienintelė šiame sąraše, neatlaikiusi laiko tėkmės, tačiau dėl to ne mažiau žymi. Pernai buvo švenčiamos 20-osios betoninės sienos, Šaltojo karo metu skyrusios Rytų Berlyną nuo Vakarų Berlyno, griūties metinės. Nors 1989-ųjų rugpjūtį komunistinei Vokietijai atidarius sienas didelė dalis Berlyno sienos buvo išardyta, vis dėlto ir šiandien galima apžiūrėti restauruotą išlikusį istorinio paminklo fragmentą, kuris išpieštas gatvės menininkų. Demokratijos simboliu tapusią sieną puošia padalintos Vokietijos laikų piešiniai, kurių pažiūrėti atvyksta daugybė turistų.
Karkasonės miestas-tvirtovė
Karkasonė (Carcassonne) – įspūdingas viduramžių miestas-tvirtovė, įsikūręs ant Odo upės kranto pietų Prancūzijoje. Miestas buvo įkurtas romėnų II a. pr. Kr. Viduramžiais Karkasonė buvo apjuosta dviguba įtvirtinimų linija, o masyvias sienas puošė 53 gynybiniai bokštai. Ši tvirtovė ilgą laiką žymėjo sieną tarp Prancūzijos ir Aragono (Ispanijos) karalystės. Tačiau XVII a. valstybių riba pasislinko į šiaurę, tad tvirtovės karinė reikšmė sumenko, o gynybiniai įtvirtinimai buvo apleisti.
Maskvos Kremliaus sienos
Maskvos Kremlius – tai mūro sienų juosiama tvirtovė, kurioje dabar įsikūrusi Rusijos vyriausybė ir prezidento rezidencija. Maždaug 30 ha kremliaus plotą juosiančias 2,2 km ilgio sienas, kurių storis kinta nuo 3,5 iki 6,5 metrų, vainikuoja 20 bokštų. Maskvos kunigaikščių ir Rusijos carų rezidencija šioje vietoje buvo nuo XIV a. vidurio.
Trojos sienos, įveiktos gudrumu
Legendinis Trojos karas buvo vienas iš svarbiausių įvykių senovės Graikijos mitologijoje. Homero „Iliadoje“ aprašytas karas kilo Pariui pagrobus gražiąją Spartos karaliaus Menelajo žmoną Helenę. Trojos miesto sienos atlaikė keletą metų trukusią susivienijusių graikų-achajų apgultį. Vis dėlto, miestas buvo užimtas gudrumu. Graikai, apsimetę, jog atsitraukia, pasiuntė prie Trojos vartų milžinišką arklį, tariamą dievų dovaną. Tačiau arklio viduje slėpėsi graikų kariai, kurie Trojai švenčiant pergalę, naktį įleido kitus graikų karius į miestą ir taip šis buvo nugalėtas. Nors Troja buvo sugriauta, iki šių dienų dabartinės Turkijos teritorijoje yra išlikusi žymioji gynybinė siena, kelios šventyklos.
