Skiria beveik 1000 kilometrų
Lyg iš dangaus nukritusi įspūdinga dovana Solveigai ir Modestui Puišėms atnešė nemažai permainų.
Abu dabar netvirtina, kad būtent laimėtas prizas sugriovė santuoką, tačiau ir neneigia, jog pamačius pasaulio atsirado drąsos pripažinti, kad skiriasi jų požiūriai bei poreikiai. Pora prieš 3 metus išsiskyrė taikiai, jiedu tvirtina iki šiol gražiai bendraujantys.
Šiandien buvusius sutuoktinius skiria 850 kilometrų.
Naują šeimą sukūrusi, bet kol kas buvusio vyro pavardę tebeturinti 36 metų S. Puišienė gyvena Lenkijoje, netoli Krokuvos. Po skyrybų kartu su motina liko ir poros sūnus. Puišių atžalai dabar 9 metai. Pradinių klasių mokytojos ir logopedės diplomus turinti moteris šiuo metu yra išėjusi motinystės atostogų, augina antroje santuokoje gimusį kūdikį.
Neseniai pedagogo bakalauro diplomą gavęs 39 metų M. Puišė gyvena Kupiškyje. Jis dirba kultūrizmo ir fitneso treneriu bei ugniagesiu-gelbėtoju. Vyras toliau mokosi Šiaulių universitete ir siekia sporto magistro laipsnio.
Taip pat jis ruošiasi naujoms tuoktuvėms, tačiau apie tai dar nenori kalbėti.
Nepakartojamą laiką primena suvenyrai
M. Puišę aplankome namuose, viename iš Kupiškio mikrorajono daugiabučių. Vyro būste gausu sporto apdovanojimų.
Sportinė karjera kupiškėnui padėjo ir televizijoje kaunantis dėl prizo, įpratęs prie žiūrovų jis nejuto nei baimės, nei įtampos.
Išskirtinė M. Puišės namų interjero detalė – keliaujant aplink pasaulį Čilėje įsigytas suvenyras. Tai dar gilioje senovėje žynių naudotas muzikinis instrumentas lietui prišaukti.
Migdolo riešuto formos instrumentas išraižytas čilietiškais ornamentais ir piešiniais. Jį pakreipus, pasigirsta švelnus ir ausiai itin malonus, lietaus šnarėjimą primenantis garsas. Jį sukelia viduje esančios ir iš vienos į kitą pusę byrančios kažkokių augalų sėklelės.
Tolimas keliones kupiškėnui primena ir iš Brazilijos parsivežti marškinėliai su futbolo legendos Pele pavarde ant nugaros.
„Po tos nepakartojamos kelionės norėčiau dar keliauti. Nebūtinai toli, užtektų Europos, bet šiuo metu negaliu sau to leisti, pinigus investuoju į mokslą. Kai jau turėsiu magistro diplomą, tada dėsiuosi kuprinę ant pečių“, – sako vyras.
Tuos pačius dalykus ėmė matyti kitaip
M. Puišė gimė Dzūkijoje, Varėnos rajone, o augo Noriūnų gyvenvietėje šalia Kupiškio. Mokykliniais metais lankė akademinį irklavimą, o išvažiavęs į sporto internatą Birštone susižavėjo kultūrizmu.
„Manau, mano, kaip trenerio, pasiekimai geresni“, – šypsosi vyras, išugdęs du šalies kultūrizmo čempionus ir vieną absoliutų fitneso čempioną.
M. Puišė pripažįsta, kad kelionė aplink pasaulį jo gyvenime įspaudė ryškų pėdsaką. Grįžęs namo jis kibo į mokslus, anksčiau dėl išsilavinimo jis nesuko galvos.
„Bet kokia kelionė praturtina pasaulėžiūrą, suteikia galimybę tobulėti. Norisi kažko siekti.
Pamatai, kad pasaulis didžiulis, mes lyg vabaliukai. Kai sėdi vienoje vietoje, daug kas atrodo buitiškai blanku. Po kelionės labai pasikeitė matymas ir daugelio reiškinių suvokimas“, – kalbėjo M. Puišė.
Susipainiojo dėl indėnų vado vardo
M. Puišė nėra televizinių šou gerbėjas. Kupiškėno aistra – kryžiažodžiai. Anketą į žinių viktorinos pobūdžio žaidimą „Šeši nuliai – milijonas“ jis užpildė ekspromtu, nepasitaręs su žmona ir nelabai tikėdamas galimybe pakliūti į laidą.
Tik tuomet, kai suskambo namų telefonas ir TV darbuotoja pranešė, jog jų šeima praėjo atranką ir yra kviečiama į studiją, S. Puišienė sužinojo, kokį siurprizą jai vyras paruošė.
Moteris visai netroško važiuoti į televiziją, teko ją įkalbinėti.
Prieš filmavimą S. Puišienė jautėsi sutrikusi, jai atrodė, kad kiti dalyviai yra labai protingi, ir buvo baisu apsijuokti.
Vėliau stebėdami vaizdo įrašą kupiškėnai nusprendė, kad jų šeimai papuolė lengvesni klausimai nei konkurentams.
Daug skaitantiems jauniems pedagogams buvo vienas juokas pasakyti kapitono Granto sūnaus vardą ir įvardyti dvi Himalajų kalnų viršukalnes. Pora šiek tiek susipainiojo, kai reikėjo prisiminti vaikystėje skaitytas knygas apie indėnus, jiems sunkiai sekėsi prisiminti Čingačguko vardą.
Nesitiki pralobti iš loterijų
Su S. Puišiene susisiekėme telefonu. Kaimyninėje šalyje ji gyvena tik nuo vasaros pradžios. Ar Lenkija taps antraisiais namais, sako, dar nežinanti. Šis laikotarpis jos šeimai – tarsi žvalgytuvės. Gali būti, kad kitais metais visa šeima patrauks į kurią nors kitą šalį.
„Vyras svajoja apie Kanadą. Žinau, koks jis atkaklus, tad visko gali būti. Kol kas bandome įsitvirtinti Lenkijoje, mano vyresnėlis sūnus kremta lenkiškus mokslus, o aš su mažiuku būnu namie“, – nuoširdžiai atviravo S. Puišienė.
Pakeliavusi po tolimus kraštus S. Puišienė ėmė kitaip vertinti buitį ir galimybę pakeisti gyvenamąją vietą bei aplinką.
„Kai apskrendi pasaulį, supranti, kad visai nesudėtinga išvažiuoti iš namų“, – juokėsi pašnekovė.
Televizijos dovanota kelionė moteriai įžiebė kitų šalių pažinimo aistrą. Vėliau moteris savarankiškai aplankė dar ne vieną šalį. Viešėdama Danijoje sutiko dabartinį savo vyrą.
Po laimėto stulbinančio prizo S. Puišienė azartiškesnė netapo, nebando pirkti loterijos bilietų tikėdamasi lengvai pralobti. Jos įsitikinimu, viską reikia užsidirbti pačiai.
Tiesa, kupiškėnės ranka yra laiminga. Dar prieš lemtingąjį TV žaidimą ji kartais įsigydavo „Teleloto“ bilietų ir kartą išlošė 400 litų.
„Kai pradedančios mokytojos alga buvo 500 litų, laimėjimas atrodė geras“, – anų dienų sėkmę prisiminė ji.
Problemos iš namų išginė meilę
S. Puišienė neabejoja, kad galimybė pamatyti svečias šalis turėjo didelės įtakos jos gyvenimui.
Kelionių dovana šeimai teko tokiu momentu, kai gyvenimas atrodė lyg nesibaigiančių nesėkmių juosta.
Sutuoktiniai sunkiai vertėsi materialiai, nematė jokių perspektyvų pagerinti buitį, buvo neseniai patekę į avariją ir sudaužę automobilį.
S. Puišienė turėjo pradinių klasių mokytojos diplomą ir norėjo toliau studijuoti universitete, tačiau dėl mažos algos negalėjo iš banko gauti paskolos susimokėti už studijas. Tuo metu abu su vyru dirbo mokytojais ir gaudavo minimalų atlygį.
Sutuoktiniai jautėsi pavargę nuo nesibaigiančių buities problemų, į paviršių lindo nusivylimai vienas kitu, nesusikalbėjimai.
„Kaip sakoma: kai didelės problemos, meilė išskrenda pro langą“, – anuometę šeimos situaciją apibūdino ji.
Aplankę tolimus kraštus, pamatę kitokių žmonių ir kultūrų, jie tarsi įgavo antrą kvėpavimą.
Abu neslėpė, jog grįžę po malonių įspūdžių ir šilumos namuose kurį laiką jautėsi slogiai. Tada ėmė kirbėti mintys ką nors keisti.
„Tarytum atsivėrė akys, supratau, kad pasaulis mažu miesteliu nesibaigia. Galva buvo pilna idėjų, atsirado energijos ir noro bandyti jas įgyvendinti, pradėjau ieškoti būdų, kaip daugiau užsidirbti“, – sakė moteris.
Per vasaros atostogas S. Puišienė važiavo uždarbiauti į Daniją.
Ji įstojo į universitetą, pradėjo lankyti anglų kalbos kursus, nes mokykloje buvo mokiusis prancūzų ir angliškai mokėjo tik apgraibomis.
Kalba atvėrė perspektyvas dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Pagal vieną jų moteris gilinti profesinių žinių išvažiavo į Maltą, vėliau tapo specialiojo ugdymo konsultante.
„Buvo sunku, reikėjo įdėti daug pastangų, bet žinojau, kad niekas nenukris iš dangaus, gero darbo niekas nepasiūlys, jei pati nerodysiu iniciatyvos. Ir tada viskas pradėjo gerėti“, – pasakojo ji.
Išgirdus instrukcijas keliauti nebesinorėjo
Moteris dabar juokiasi, kad anuomet televizijos laidoje išgirdę apie fantastišką dovaną, jos dydį jie suvokė tik kelionės išvakarėse nuvykę į Vilnių. Tokios buvo laidos rengėjų sąlygos, kad visas detales laimėtojai sužinos prieš lipdami į lėktuvą.
„Po dviejų valandų instrukcijų norėjau pabėgti, išsigandau, kad nesugebėsime, nerasime“, – taip reagavo būsima keliauninkė, išgirdusi, jog ilgos kelionės metu jų niekas nelydės.
Iki skrydžio aplink pasaulį kupiškėnai nebuvo niekur keliavę.
Dovanotas maršrutas buvo sudėliotas taip: Anglija – Ispanija – Brazilija – Čilė – Naujoji Zelandija – Kinija – Tailandas – Lietuva.
Visur kupiškėnams buvo užsakyti viešbučiai, maitinimas, ekskursijos, kiekvienos šalies oro uostuose pasitikdavo gidai. Kelionėje pora praleido 21 dieną.
Europai tebuvo skirta 4 paros, jos prabėgo Madride.
Vėliau, lygindamas visus pamatytus kraštus, M. Puišė nusprendė, kad jo svajonių šalis, kurioje norėtų gyventi, būtų ne egzotiškieji toliai, o Ispanija, kur nuolat saulėta, žmonės maloniai bendrauja ir niekur neskuba.
Liepė nusiimti žiedus ir grandinėles
Pažintis su Brazilija keliauninkams buvo suplanuota žvalgantis karnavalų mieste Rio de Žaneire.
Čia jie patyrė dviprasmiškų įspūdžių. Stebino skurdo ir prabangos kontrastai bei gausybė mieste budinčių ginkluotų pareigūnų.
Į viešbutį lietuvius pristatęs gidas kategoriškai uždraudė lįsti į skurdžių rajoną, rekomendavo savarankiškai žvalgytis tik gražiojoje, turistams pritaikytoje miesto dalyje.
Brazilija buvo vienintelė šalis, kur Puišės buvo paprašyti nusiimti žiedus, grandinėles ir juos palikti viešbučio seife. Tokiu būdu gidas norėjo apsaugoti turistus nuo vietinių vagių, kurie Rio de Žaneire siaučia nevaldomai.
Puišių viešbutis buvo šalia garsaus miesto paplūdimio Kopakabanos.
„Išeini iš blizgančio viešbučio, o už 10 metrų išsirikiavusi eilė prašančiųjų išmaldos. Pro šalį lekia prabangios mašinos, ant kulnų lipa armija įvairaus plauko prekeivių, siūlo viską, kas įmanoma, rūbus, hamakus, valgius, suvenyrus.
Neatlaikęs spaudimo nusipirkau marškinėlius ir kitą dieną juos apsivilkau. Paskui dėl to labai gailėjausi“, – prisiminė M. Puišė.
Matydami, kad kažkam pavyko prekę įsiūlyti, kiti prekeiviai jau lipo ant galvos, turistus medžiojo padavėjai ir elgetos.
Iš gyvenimo pradingo viena para
Nusileidus Čilės sostinėje Santjage lietuvių akis džiugino ypatinga tvarka ir švara. Iš Lietuvos kupiškėnai išskrido lapkritį, o Čilėje tuo metu buvo jau įsibėgėjęs pavasaris, visa skendo gausybėje kvapių žiedų. Santjago panosėje buvo matyti snieguotos kalnų viršūnės.
„Mums siūlė slides, o mes iš šaltos Lietuvos atskridę šilumos norim, atsisakėme iš 25 laipsnių komforto atsidurti sniego kalne“, – juokėsi S. Puišienė.
Porą pakerėjo čilietiškas maistas, ypač padažų įvairovė ir jų skonis.
Kol iš Čilės nuskrido į Naująją Zelandiją, Puišės iš savo gyvenimo buvo priversti išbraukti vieną parą.
„Nors skridome tik 14 valandų, bet dėl laiko juostų skirtumo išskridę lapkričio 6-ąją Naujojoje Zelandijoje nusileidome lapkričio 8 dieną“, – aiškino M. Puišė.
Aukštas pragyvenimo lygis, gausybė sportuojančiųjų, vienas prie kito pastatyti stadionai ir žaidimų aikštelės, pigūs bilietai į muziejus ir visuotinis regbio garbinimas – tokie įspūdžiai įstrigo iš šios šalies.
Spėliojo, ar Lietuva egzistuoja
Matyta Kinijos dalelė kupiškėnų nesužavėjo. Honkongo vaizdas: dangoraižiai, dangoraižiai ir dar kartą dangoraižiai bei didžiulis smogas. Rytą išėjęs baltais marškinėliais po pietų jau būni nupilkėjusia apykakle, smogas sėda ant rūbų, veido, nemaloniai skverbiasi į odą.
„Perėjoje užsidegus šviesoforui žmonių sustoja tiek, kad, regis, armija žygiuoja. Mums tokia kamšalynė nepatiko“, – pasakojo vyras.
Tailande turistai buvo vežiojami po įvairias šventyklas ir buvusių karalių rezidencijas.
Vietinis gidas, M. Puišės užklaustas apie čia gyvuojantį sekso turizmą, kalbą nusuko kitur, davė suprasti, kad ši tema jam nemaloni.
„Tailandiečiai pasirodė labai natūralūs, nuoširdūs, ne veidmainiai, palyginti su brazilais“, – sakė pašnekovas.
Tailando oro uoste įvyko nesusipratimas. Prisistatė muitinės darbuotojai ir nenorėjo lietuvių išleisti. Jiems įtarimą sukėlė pluoštas bilietų į įvairias šalis. Ypač jiems užkliuvo bilietas su užrašu „Lietuva“ ir „Vilnius“ – ten kupiškėnai turėjo atsidurti po persėdimo.
Pareigūnai tvirtino, kad tokios šalies ir miesto negirdėję. Muitininkai išsikvietė savo viršininkus. Vėl visi vartė apkeliautų šalių bilietų pluoštą ir spėliojo, ar galinis kelionės taškas – Lietuva egzistuoja. Galiausiai atsirado vienas, kuris patvirtino, jog tokia šalis tikrai yra.
Laimę bandytų dar kartą
Po įsimintos kelionės nei M. Puišė, nei S. Puišienė daugiau jokiame televizijos žaidime ar šou nedalyvavo.
Į eterį sugrįžus anos įsimintinos laidos vedėjui A. Valinskui, kupiškėnas pasvarsto, kad galbūt vėl surizikuotų važiuoti į jo vedamą žinių viktorinos laidą.
Vyras sakė šou laidomis nesidomintis, bet klausimų-atsakymų laida visai kas kita.
Jei gautų pasiūlymą, neatsisakytų dar kartą išbandyti laimę.
