Sigirijos pavadinimas reiškia „Liūto nasrai“ – toks vardas šiai vietai prigijo dėl uoloje iškaltų liūto nasrų, kurie yra vienintelis kelias, vedantis į uolos viršūnę. Uolos papėdėje išlikę buvusių sodų, vandens griovių bei fontanų liekanos. Jie buvo įrengti naudojant itin pažangias to meto technologijas. Sigirijos uolą supa džiunglių žaluma, netoliese įsikūręs to paties pavadinimo miestelis.
Sigiriją V a. pabaigoje įkūrė karalius Kasiapas, kuris į šią, jo manymu, saugesnę vietą, perkėlė sostinę iš Anuradapūros. Tačiau šiai sostinei nebuvo lemta ilgai gyvuoti. Vėliau Sigirijoje įsikūrė budistų vienuoliai.