Priežasčių toli ieškoti nereikia – idiliška ramybė, visomis spalvomis žėrintis botanikos sodas, autentišką maistą siūlančios užeigos ir švelnus nuo jūros pučiantis vėjas daro savo. Čia norisi pasilikti bent trumpam.
Remiantis istoriniais šaltiniais, Balčiką prie Juodosios jūros daugiau nei prieš du tūkstantmečius įkūrė iš Graikijos atkeliavę kolonistai. Pradžioje turėjęs ne vieną kitą vardą, Balčiko miestelis taip imtas vadinti viduramžiais.
Pagal populiariausią pavadinimo kilmės versiją, Balčiku miestelis tapo pagerbiant Antrosios Bulgarijos imperijos bajorą Baliką, turėjusį didelę įtaką toje valstybės dalyje.
XX a. pradžioje, po Balkanų karų, Balčikas atsidūrė Rumunijos teritorijoje, o Bulgarijai jis vėl atiteko tik Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Bulgarai džiaugėsi atgautu žemės lopinėliu, tačiau iki šiol nepamiršta paminėti, kad už jo puoselėjimą ir priežiūrą yra dėkingi būtent Rumunijos valdovei.
Rumunijos karalienės slėptuvė
Rumunijos karalienė Balčike praleido septynerius metus – Bulgarijos pajūrio miestelyje ji vasaras leisdavo nuo 1931 iki 1938 metų. Po botanikos sodą turistus vedžiojantys gidai mėgsta pasakoti istorijas apie karalienės keistenybes – moteris neva priklausė keisčiausiai visų laikų bachajų sektai, siekusiai krikščionybės ir musulmonų susivienijimo.
Be to, sodo teritorija nusėta kryžių, tačiau tai nėra paminklai čia palaidotiems didikams – karalienei kryžiai ir antkapiai tiesiog patiko, todėl ji liepė jais puošti sodo teritoriją.
Pasakojama, kad karalienei Marijai taip patiko Balčikas ir jo žmonės, kad ji negailėjo pinigų miestelio puošybai. Rumunijos valdovė net išreiškė norą, kad jos širdis būtų palaidota būtent Balčiko rezidencijos koplyčioje. Tiesa, kai ši teritorija grįžo Bulgarijos valdžion, velionės širdis, jų sūnų sprendimu, buvo perkelta į Rumuniją.
Beje, karalienė Marija sukūrė nemažai pasakų vaikams, jas net ir šiandien mielai skaito ne tik Rumunijos, bet ir Bulgarijos vaikai.
Karalienės užgaida – kaktusų kolekcija
Nors karalienės Marijos rezidencija yra gana ištaigi, šalia supančio botanikos sodo ji atrodo kukliai. Vien sodą apeiti prireiks kelių valandų. Jei bent minutėlei stabtelsite prie vieno kito augalo, užtruksite ilgiau. O grožėtis yra kuo – botanikos sodo kolekciją sudaro 600 unikalių augalų rūšių iš viso pasaulio.
Paradoksalu, kad šiame botanikos sode nekaraliauja Bulgarijos „auksu“ vadinamos rožės. Pirmuoju smuiku čia griežta dygliuotieji karalienės numylėtiniai kaktusai. Labiausiai šiame sode intriguoja kaktusų alėja,ji viena didžiausių visuose Balkanuose.
Įspūdinga kaktusų kolekcija europietiškame kraštovaizdyje atrodo labai neįprastai, tačiau būtent tokia buvo karalienės užgaida – savo idiliškoje užuovėjoje auginti retas augalų rūšis. Siekiant, kad kaktusai prigytų ne jiems skirtoje žemėje, plušo dešimtys karalienės pasamdytų darbininkų.
Sode – daug akmenimis grįstų takelių. Anksčiau, kai Balčike dar vasarodavo Rumunijos karalienė, jie būdavo klojami kilimais.
Trijų aukštų pusiau europietiško, pusiau rytietiško stiliaus pastatą puošia minaretas. Dviejų kultūrų architektūrinių stilių derinimas byloja apie religines karalienės pažiūras – ji troško suartėti ir su krikščionimis, ir su musulmonais.
