Neseniai iš egzotiškos kulinarinės kelionės po Vietnamą grįžę du laidos “Virtuvės mitų griovėjai” kūrėjai Alfas Ivanauskas ir Ali Gadžijevas, dar neataušę nuo šilumos ir patirtų įspūdžių, puola prie darbų.
Žemiški valgiai
Sekmadieniais vyrai rengs pusvalandžio kulinarijos laidą, kurioje nebus nei egzotiškų, nei nepraryjamų, nei sunkiai paruošiamų patiekalų. „Žibučių salotų tikrai negaminsime“, — juokėsi laidos kūrėjai.
Priešingai — kulinarai žarstys patarimus ne tik kaip greitai ir paprastai paruošti skanių valgių, bet ir patobulinti kasdienius patiekalus, pavyzdžiui, bulvių ar grikių košę, ar sukurti įdomų garnyrą.
„Kiekviena laida turės savo temą. Jei kalbėsime apie lengvus užkandžius draugų vakarėliui, patarsime, kaip greitai ir nesudėtingai paruošti įvairių užtepėlių, kad nereikėtų gaišti laiko su kepsniais ar pyragais, — aiškino A.Ivanauskas. — Stengsimės, kad mūsų laida būtų kuo gaivesnė ir pavasariškesnė.“
Su šia laida kulinarai A.Ivanauskas, A.Gadžijevas ir Martynas Praškevičius pasitiks vasarą. O nuo gegužės 27-osios jie pradės laidų ciklą, susijusį su egzotiška kelione po Vietnamą. Būsimos 40 minučių trukmės laidos bus rodomos pirmadieniais—ketvirtadieniais po TV3 žinių.
Nors po išskirtinės kelionės į Vietnamą laidos vedėjams gali būti sunku grįžti prie paprastos lietuviškos virtuvės, vyrai nesutrinka.
Prisiragavę daugybės egzotiškų patiekalų, kuriems, regis, reikia ypatingų produktų, kulinarai ieško būdų, kaip juos pritaikyti mūsų virtuvei.
„Norint pasiruošti egzotišką patiekalą nebūtina būti Vietname ar Italijoje, viską galima rasti ir Lietuvoje“, — tvirtino A.Ivanauskas, ketinantis ateity kulinarijos paslapčių ieškoti Pietų Amerikoje ir kitose tolimose šalyse.
Siekė sugriauti mitą
Tris savaites po Vietnamą keliavę ir laidas filmavę A.Ivanauskas ir A.Gadžijevas tvirtino pirmiausia norėję sugriauti mitą apie vietnamietišką virtuvę, kuri daugeliui asocijuojasi su keptais tarakonais, gyvačių kepsniais ar kitais baisiais gyviais.
„Norėjome parodyti, kad Vietname yra daug egzotiškų vaisių ir daržovių, bet yra ir tokių, kurie auga Lietuvoje. Ruošdami kiekvieną patiekalą galvojome, kaip lietuviai galėtų pritaikyti tam tikrą produktą ar prieskonį“, — pasakojo A.Ivanauskas.
Keliautojui kulinarui pradėjus pasakoti apie gyvatės troškinį, jį teko pertraukti: „Palaukit, palaukit, o iš kur mes imsime gyvačių?“
„Tai ir norėjau pasakyti: vietoj gyvatės puikiausiai tinka ungurys arba žuvis“, — tvirtino kulinaras.
Vietname laidos vedėjai ruošė patiekalą iš tikros gyvatės, kurią paprasčiausiai... nusipirko turguje.
„Turguje gyvatės yra išdėliotos kaip ir kiti produktai, — pasakojo A.Ivanauskas. — Jos guli maišuose arba konteineriuose. Pardavėjai jas ištraukia, parodo, leidžia išsirinkti kaip karpį ar vištą.“
Keliautojai, aplankę daugybę turgaviečių, jau nesistebėjo, kad vištos, žąsys ir kiti gyvūnai ten pardavinėjami gyvi. Nupirktą gyvį pardavėjai čia pat nudobia, vištas nupeša, gyvatėms nudiria odą.
Prarijo plakančią širdį
Pirmiausia patiekalų iš gyvatienos vyrai paragavo viename restorane. A.Ivanauskas ramiai pasakojo, kaip padavėjas maišelyje atnešė parodyti gyvą gyvatę, iš kurios bus ruošiamas patiekalas.
Roplį, kurį vietnamietis nudobė jų akyse, čia pat ir išdarinėjo. Netrukus į atskiras taures padavėjas sudėjo gyvatės inkstus, dar tebeplakančią širdį ir ją svečiui pasiūlė suvalgyti.
„Taip, aš tai padariau, — juokdamasis apie savo nepaprastus potyrius pasakojo laidos vedėjas. — Ar neslydo atgal? Bandė, bet sugebėjau ją nuryti.“
Negana to, padavėjas į dvi taures su šlakeliu ryžių degtinės supylė gyvatės kraują ir pasiūlė svečiams paragauti šio šiurpaus gėrimo.
„Gurkštelėjome to kraujo tarsi kokio aperityvo prieš vakarienę“,— juokėsi A.Ivanauskas ir prasitarė, kad tokių ritualų patys vietnamiečiai nesilaiko. Egzotiškais patiekalais jie dažniau masina turistus.
Kulinaras prisipažino, kad restorano padavėjo rankose išvydus besirangančią gyvatę buvo šiek tiek neramu.
„Juk visi suvokia, kad šis gyvis pavojingas — vienas neatsargus judesys, ir nuodinga gyvatė gali kirsti, — pasakojo vyras. — Mačiau, kaip padavėjui vis dar drebėjo rankos, kai jis mums tiesė taures su gyvatės krauju.“
Tarakonai nesužavėjo
Kulinarijos laidos vedėjas tvirtino drąsiai ragavęs visus egzotiškus valgius — nebuvo tokio, kurio nebūtų ryžęsis imti į burną. Net ir keptą tarakoną.
„Nieko čia baisaus, reikia tik nugalėti psichologinį barjerą ir kuo nors užgerti, nes tarakonai sunkiai nuslysta“, — juokėsi pašnekovas, bet prisipažino, kad vabzdžio skonis nesužavėjo.
„Mūsų kelionės šūkis: „Viskas priklauso nuo požiūrio.“ Kartais tekdavo įtikinti save, kad reikia tai padaryti, ir padarydavai, — sakė A.Ivanauskas. — Juk daugybei žmonių baisiau atrodo darinėjama kiaulė nei gyvatė. O nuo į žarnas kemšamų žalių bulvių kai ką išvis gali supykinti.“
Pirko gyvatę ir varlių
Paragavę patiekalo iš gyvatės restorane, vyrai nusprendė patys nusipirkti roplį turguje ir paruošti troškinį savo laidai.
„Ali gamino patiekalą iš gyvatės, o aš — iš varlių, kurios taip pat pardavinėjamos turguje“, — savo „aukštąja kulinarija“ vis labiau šlykštėtis vertė laidos kūrėjas.
„Varlės turguje pardavinėjamos taip pat gyvos. Sutupdytos didžiuliuose dubenyse, jos spokso išsprogusiomis akimis ir laukia, kol jas kas nors nupirks vakarienei, — tragišką varliagyvių likimą vaizdžiai nupasakojo Alfas. — Vaizdas tikrai nėra patrauklus.“
Ruošdamas patiekalą iš varlių, kurį būsimai laidai filmavo kartu keliavęs operatorius, kulinaras aiškino, kad Lietuvoje varliagyvių filė puikiausia gali pakeisti vištiena.
Hanojaus prieplaukoje gaminančius lietuvius apsupo būrys smalsių vietnamiečių vaikų. Kai patiekalas buvo baigtas, o procesas nufilmuotas, vaikai kulinarų patiekalą godžiai sušveitė ir gyrė keldami nykščius į viršų.
„Jiems visiškai nekėlė pasibjaurėjimo — varlieną valgė kaip vištieną“, — juokėsi Alfas.
Sutrikdė eismą
Kitą dieną, kai Alfas su Ali susiruošė gatvėje virti troškinį iš gyvatės, susirinko smalsuolių minia. Patiekalus iš gyvačių nedažnai gamina ir patys vietnamiečiai.
„Filmuodami ruošimo procesą sulaukėme daug dėmesio, net sutrikdėme eismą — stojo motoroleriai, būriavosi žmonės, vaikai lipo ant galvos.
Žioplinėtojų susibūrė tiek daug, kad reikėjo skubiai susirinkti rakandus ir sprukti, kol neatvyko policija, mat filmavimui leidimo neturėjome“, — pasakojo kulinaras.
Alfas su Ali savo laidas Vietname filmavo netikėtose vietose: laive, prieplaukoje, oloje, ant aukščiausio miesto pastato stogo. Žiūrovai ne tik matys, kaip ruošiamas maistas, bet ir galės pasigrožėti vaizdais.
Kaip auga pipirai?
Keliaujantys kulinarai tvirtino, kad Lietuvoje pakaitalą galima rasti ne tik egzotiškai mėsai, bet ir vaisiams bei daržovėms.
„Vietname auga didžiulės plantacijos drakonų vaisių, kurių skonis labai panašus į kivių“, — pasakojo A.Ivanauskas.
Subertų į dėžutes ar maišelius prekybos centruose galime nusipirkti juodųjų, raudonųjų ar baltųjų pipirų.
„Nedaug kas žino, kad pipirai visur yra vienodi. Kaip ir alyvuogių, pipirų spalva priklauso nuo brendimo ir skynimo laikotarpio“, — aiškino kulinaras.
Jis stebėjosi pamatęs, kaip vietnamiečiai džiovina šiuos prieskonius — patiesė palei gatvę medžiagos gabalą ir ant jo subėrė pipirus džiūti saulėje.
„Ant jų nugula visi pravažiuojančio transporto teršalai, bet tai niekam nesvarbu. Nuo šiol visada plausiu net juoduosius pipirus, — pasižadėjo kulinaras. — Vietnamiečiams daug kas nesvarbu, jiems šviečia saulė, šilta ir gyventi gera. Jie visada geros nuotaikos, o jei pavyksta per dieną užsidirbti penkis litus, džiaugsmo — dar daugiau.“
Aplankę nemažai turgų, vaisių bei daržovių plantacijų vyrai į Lietuvą parsivežė galybę prieskonių ir augalų, kuriuos ketina auginti darže ir šiltnamyje.
„Auginsime tailandietiškus bazilikus, kurie panašūs į paprastus, tačiau turi anyžių skonio, juodąsias braškes, baltuosius agurkėlius, citrininius agurkus, violetines paprikas ir pomidorus bei daugybę kitokių egzotiškų augalų“, — vardijo laidos kūrėjas.
Vietnamas — sriubos šalis
Paklaustas, kas kelionėje labiausiai nustebino, A.Ivanauskas prisiminė sriubą. Anot jo, Vietname tikras sriubos kultas.
„Vietnamiečiai valgo sriubą ir ryte, ir per pietus, ir vakare — visą dieną. Tai vištienos arba jautienos sultiniai, kuriuose plaukioja sojų daigai, vištienos gabaliukai, makaronai ar įvairios prieskoninės žolės“, — pasakojo jis.
Sriuba tiesiog iš puodų pardavinėjama gatvėse.
„Pavyzdžiui, moteris išverda namie sriubos, išsineša į gatvę puodą, pastato du baltus suolelius, padeda kelis dubenėlius, — štai tau ir restoranas, — juokėsi kulinaras. — Pirkėjai čia pat gatvėje tą sriubą perka ir valgo.“
Lietuvį nustebino ir daugybė vaikų, kurie ištisas dienas malasi turguje. Turgavietėse su tėvais būna net kūdikiai.
„Ne kartą mačiau vaizdą, kaip turguje prekiaujantys tėvai, išpardavę krūvą apelsinų, į tą pačią vietą padeda suvystytą kūdikį ir dirba toliau. Kai vaiką kas nors pasiima, į tą vietą atbidzena ir prigula šuo. Toks ten gyvenimo ratas“, — kultūrų skirtumais stebėjosi A.Ivanauskas.
