Su šeima pasirinkome kruizą, išvykstantį iš Genujos. Šį miestą pasiekti nėra sudėtinga: iš Vilniaus tiesiogiai skrendi apie 3,5 val. su pigių oro linijų bendrovėmis „Ryanair“ ar „Wizzair“, tuomet laukia apie 1 valandos trukmės kelionė autobusu iki centrinės Milano traukinių stoties, o nuo čia – dar valandėlė moderniu traukiniu ir tu jau Genujoje. Vos išėjus iš traukinių stoties matosi kruizinių laivų terminalas, taigi pasiklysti neįmanoma.
Genuja – Kolumbo gimtinė
Taip sutapo, kad turėjome šiek tiek laisvo laiko atvykus į Genują. Genuja – tai Ligūrijos regiono sostinė ir vienas didžiausių uostų prie Viduržemio jūros. Miestas tikrai senas ir apdulkėjęs. Tačiau visuomet jį norėjau aplankyti, nes jis – tikra Renesanso bei didžiųjų geografinių atradimų laikotarpio žvaigždė, garsėjusi kaip patrauklus lizdas pirkliams. Genujoje gimė ir Kristupas Kolumbas. O dabar čia galima aplankyti namą, kuriame gyveno ir užaugo vienas iš pasaulio istoriją pakeitusių žmonių.
Taip pat aplankėme ir švento Laurencijaus katedrą, statytą 1098 m. ir saugančią miesto globėjo Šv. Jono Krikštytojo pelenus. Po šia dailia katedra įsikūręs Lobių muziejus, kuriame eksponuojamos įvairios brangenybės. Norėjome truputį palepinti ir vaikus, taigi patraukėme į Genujos akvariumą – didžiausią Italijoje ir antrą pagal dydį Europoje. Čia galima susipažinti su Ligūrijos bei Karibų jūrų bei Šiaurės Atlanto vandenyno gyvenimu, tačiau, tiesą sakant, didžiausią įspūdį paliko pats akvariumo dydis.
Traukinyje sutikta italų šeima papasakojo mums apie turtingą italų virtuvę ir įkalbėjo mus nueiti į vietinę tratoriją, kurioje gaminami tipiški Ligūrijos regiono patiekalai su kulinarine įžymybe – bazilikų pesto padažu. Išalkę nusprendėme tuo įsitikinti: susiradome žymiąją, nors visai paprastutę, vietinių gyventojų pilną, itališką užeigą „Trattoria da Maria“. Maisto skonis buvo tikrai puikus ir, svarbiausia, autentiškas!
Kruizinis laivas – kitas pasaulis
Kas nustebino keliaujant kruiziniu laivu, kad įlaipinimas ir išlaipinimas vyksta tikrai greitai ir gerai organizuotas, tad nepasitvirtino baimė, jog čia praleisime daug laiko. Įžengus į kruizinį laivą atmosfera iškart pasikeitė: štai visai neseniai dar buvome senatve dvelkiančioje Genujoje, o dabar – viskas pulsuoja prabanga, nepriekaištingu aptarnavimu, visi šypsosi ir nekantriai laukia inkaro pakėlimo.
Dauguma turistų iš Vokietijos ar Anglijos net neišeina pasivaikščioti po naujus miestus, nes nusprendžia pasilikti laive, kuris primena mobilų viešbutį ant vandens. Ir ne bet kokį, bet „viskas įskaičiuota“: įsigiję bilietą, ne tik keliaujate, turite nuosavą kajutę, bet ir valgote bei linksminatės nemokamai.
Kruizas – išties puiki išeitis kelionėm su vaikais: jie čia gali ne tik džiaugtis vaikučiams skirtomis pramogomis kaip piešimas ant kūno, maudynės, animatorių šou ir t.t., bet ir leisti tėveliams šiek tiek atsikvėpti. Čia dirbantys profesionalai pasirūpina vaikų priežiūra, taigi suaugusieji ramiai gali mėgautis kitais laivo teikiamais malonumais: spa centrais, sporto įrengimais, vakarinėmis programomis, parduotuvėmis...
Keliavome su paaugliais sūnumis, kurių tiesiog negalėjome atitraukti nuo paauglių zonos: pažinčių klubas, diskoteka, F1 simuliatorius, 4D kino teatras, vandens kalneliai ir dar daug visko. Manau, jiems labiausiai patinka tai, kad laiką leidžia tarptautinėje aplinkoje, lavindami savo užsienio kalbą bei pažindami skirtingų kultūrų žmones. Be to, svarbu paminėti, jog vaikams iki 18 metų visų bendrovių kruizai nemokami. Reikia susimokėti tik uosto mokesčius.
Monakas – iš prabangos į prabangą
Pirmą rytą atsikėlę žvilgtelėjome iš savo kajutės balkono. Ir išvydome nuostabų, švelniai saulės apšviestą, vaizdą: bundantį Monaką. Nors ir ypač mažytis, tačiau Monakas be galo patrauklus. Išlipus iš kruizinio laivo atrodė, kad toliau tęsiame savo kelionę po prabanga šlamančią Prancūzijos Rivjerą.
Monake galima net ir nieko neveikti, tiesiog vaikštinėti palei jachtomis nudriektą pakrantę, grožėtis jūros vaizdais, gerti kavą žymiojoje kavinėje – „Cafe de Paris“, esančioje šalia Monte Karlo Kazino. Nors kavos kaina čia – 7 eurai, tačiau vieną kartą gyvenime galima sau leisti tokį malonumą.
Monte Karlo rajonas su savo ištaigingu kazino – be abejo, viena žinomiausių Monako vietų. Visai šalia įsikūręs Monte Karlo operos ir baleto teatras, kurį suprojektavo žinomas prancūzų architektas Charlesas Garnieras. Šiais statiniais pasigrožėjome iš išorės, o labiau patyrinėti nusprendėme karališkuosius Kunigaikščių rūmus. Tai – privati Monako princo Alberto II –ojo rezidencija, tačiau didžioji rūmų dalis atvira lankytojams. Viena įdomiausių ekspozicijų – garsiosios aktorės Grace Kelly vyro princo Rainierio III –ojo, senovinių mašinų kolekcija, kurioje mano vyras mielai būtų praleidęs ir visą laiką, skirtą Monakui.
Dvi Balearų gražuolės – Ibisa ir Maljorka
Dauguma mūsų tautiečių keliauja į Ibisą ir Maljorką pailsėti. Tačiau kai šiose salose turi tik po vieną dieną, stengiesi ne tik pasipliuškenti jūroje, bet ir pajusti autentišką vietos atmosferą.
Maljorkos sostinė Palma – žavi ir civilizuota vieta, pasižyminti gyvybingumu, bet tuo pačiu ir laisvu bei neskubančiu gyvenimo tempu. Kone žinomiausias miesto objektas – La Seu katedra. Reikėtų skirti keletą valandų gerai apžiūrėti šio gotikinės architektūros paminklo interjerą. XX –ajame amžiuje Gaudì šiek tiek prisidėjo prie katedros atnaujinimo projekto, taigi dėmesį traukia detalės, kurias mėgo šis architektūros genijus.
Palmoje galima rasti prabangių senovinių kavinukių, barų, parduotuvėlių, knygynų. Su šeima nusprendėme patraukti link senamiesčio turgaus „Mercat Olivar“, kuriame nudžiugome radę šviežiausių vaisių, daržovių bei jūros gėrybių bei pajutę tą tikrąją Maljorkos gyvenimo dvasią!
Kita aplankyta sala – Ibisa, pagarsėjusi kaip audringų vakarėlių sostinė. Tačiau kiekvienas ieško ir randa tai, kas jam arčiausiai širdies. Užuot ėję „relaksuotis“ baruose, nusprendėme aplankyti nuostabų bohemiškąjį Ibisos miestelio senamiestį, kuris yra visiškai šalia uosto, todėl nereikėjo klaidžioti. O čia tikrai yra ką pamatyti ir be naktinių klubų. Sužavėjo siauros akmeninės gatvelės, vedančios link pačioje miesto širdyje esančios Ibisos katedros (Santa Maria d‘Eivissa) – tai XIV a. bažnyčia, stovinti ant Ibisos miesto kalno viršūnės. Nepatingėkit ten pakilti – nuo katedros atsiveria nuostabus vaizdas ir į miestelį, ir į uolėtą pakrantę bei šalia esančias saleles.
Net nepastebėjome, kaip praėjo kelios valandos tiesiog dairantis ir bandant įamžinti tą grožį. Kitaip negu įprastai Ispanijoje, Ibisoje keliose vietose galėjome susišnekėti anglų kalba, ne vien ispanų. Vietiniai labai orientuojasi į turistus – tai patvirtina ir ant kiekvieno kampo esančios mielų ir linksmų suvenyrų pilnos parduotuvėlės.
Palermas – charizmatiškoji Sicilijos sostinė
Ir štai vėl naujas rytas – naujas miestas. Prieš akis Palermas – su savo džiaugsmais, vargais. Vos atvykus į Sicilijos sostinę pasirodė, jog visi senamiesčio kampeliai nusagstyti meno galerijų, puošnių aikščių, ištaigingų rūmų ir dailių bažnyčių, kuriuos jungia jaukių ir siaurų gatvelių raizginys. Todėl čia net nelankydamas žymiausių objektų gali žavėtis miestu tiesiog ramiai vaikščiodamas.
Visgi vertėtų aplankyti garsiąsias Palermo katakombas, pastatytas po Kapucinų vienuolynu. Prieš kelis šimtus metų katakombose buvo laidojami kilmingieji visuomenės nariai. Dabar čia saugoma daugiau nei 8000 balzamuotų mumijų. Pamatytas vaizdas šiek tiek kelia šiurpulį, bet yra išties įdomus ir unikalus.
Visuomet žinojau, kad sicilietiška virtuvė garsėja nuo senų laikų. Apsilankę viename žymiausių miesto turgų išgirdome istoriją iš vietinio prekeivio, kur galima paragauti tikrų Sicilijos patiekalų. O gi visai netoliese esančioje „Zia Pina“ užeigoje. Šią vietą ypač pamėgę Palermo gyventojai, todėl ji patiks ir tikro sicilietiško virtuvės skonio ieškantiems turistams.
Roma, kelionė namo ir kitų metų planai
Paskutinis mūsų su šeima aplankytas miestas šio kruizo metu buvo Roma. Apie Romą kažko naujo nepasakysi – visi žinome Koliziejų, Forumą, Vatikaną, Ispanijos aikštę ir Ispaniškus laiptelius, siauras ir mielas gatveles bei nerūpestingai riedančius motocikliukus „Vespa“.
Kelionė baigėsi ten, kur ir prasidėjo – Genujoje. Tad grįžimas buvo dar paprastesnis (nepaisant, kad prireikė vienos papildomos nakvynės šalia Milano Bergamo oro uosto). Tačiau kelionė namo neprailgo: su šeima prisiminėm visus nuotykius, patirtus kruize, bei pradėjome planuoti atostogas kitiems metams. Nusprendėme, kad vėl rinksimės kruizą, tik šįkart kur nors toliau. Gal į Karibus?
