Į kiekvieną vandens telkinį lįsti nereikėtų. „Reikia žinoti, kur maudytis, - sako mikrobiologė. - Yra maudyklos, kurios yra oficialiai įteisintos – jas kontroliuoja du kartus per mėnesį“. Informaciją apie maudyklų būklę Vilniaus mieste ir rajone galima pasižiūrėti internete adresu arcgis.com. „Šiemet vandenys pakankamai gerai, draudimų dėl mikrobiologijos nebuvo“, - sako A. Cilcienė.
Tačiau ir neįteisintų kaip maudyklos vandens telkinių būklę galima ir netgi patartina sužinoti. Pavyzdžiui, žmonės turi savo vandens telkinius soduose, yra kaimo turizmo sodybos. Reikėtų pasitikrinti jų vandenį, ar galima ten maudytis, ar negalima. Žmonės atneša į laboratoriją savo telkinių vandenį, ir mikrobiologai jį ištyrę pasako, ar yra pavojus, ar nėra.
Pasak mikrobiologės, absoliučiai švaraus vandens nebūna. „Yra vandens mikroflora, kuri savaime apsivalo. O mus domina escherichia coli ir žarniniai enterokokai. Tai pastovūs žmogaus organizmo gyventojai“, - aiškina mikrobiologė. Jeigu šių bakterijų atsiranda vandenyje – tai yra fekalinė tarša.
Escherichia coli, arba žarninė lazdelė, yra indikatorinis mikroorganizmas. „Jeigu radome žarninių lazdelių arba enterokokų, kas gali neigti, kad tame vandenyje nėra, tarkim, salmonelių, vidurių šiltinės, dizenterijos, enetrovirusų?“ - sako A. Cilcienė. Tačiau užsikrėsti visomis šiomis ligomis galima tik sriūbtelėjus vandens arba per išsimaudžius nenusiplautas rankas.
Prasčiausia vandens būklė būna po liūčių. „Reikėtų būti atsargiems, nes liūčių metu nuplaunama aplinka, o joje yra visokiausių mikroorganizmų – ir paukščių išmatų, ir gyvulių išmatų, ir viso kito“, - įspėja A. Cilcienė. Po liūčių patartina palaukti apie parą, kol tas vanduo nutekės.
Labiausiai mūsų vandens telkinius teršia atitekantis vanduo, į kurį patenka ir kanalizacijos vandenys, taip pat ūkinė veikla. „Dabar mes naudojame labai daug skalbimo priemonių – tai fosfatai. Tada vandens telkiniuose nevyksta savaiminis apsivalymas ir pasidaro labai palankios sąlygos augti dumbliams. Į dumbliną vandenį, aišku, žmogus tikrai nelįs“, - sako pašnekovė.
Labiau užsiteršia ir tie vandens telkiniai, kuriuose maudosi labai daug žmonių. „Besimaudančių žmonių kultūra toli gražu nėra labai gera, - apgailestauja A. Cilcienė. - Kitas dalykas – yra žmonių, kurie savo augintinius labai myli ir leidžia maudytis. Gyvūnų maudyti nereikėtų“.
Per karščius miestuose žmonės, ypač vaikai, mėgsta lįsti į fontanus, juose braidyti. Pasak A. Cilcienės, fontanų būklės niekas niekada netyrė ir apie ją nėra žinoma. „Aišku, kad miesto sąlygomis visko tame fontanų vandenyje gali būti, bet tai tik prielaida“, - sako mikrobiologė.
