Vilniečiai ir miesto svečiai šiltą penktadienio vakarą šventė Rasą. Su vainikais ant galvų, liaudiškais rūbais žmonės rinkosi Verkių regioniniame parke ir prisiminė senovinius papročius.
Birželio pabaigoje, kai gamta ir žolynai klesti, rasoja, švenčiamas trumpiausios nakties virsmas – vasaros saulėgrįža.
Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė. Po krikšto ji susieta su šv.Jono Krikštytojo gimimo diena, tačiau išlaikė senąsias tradicijas.
Rasos šventė Verkių rūmų parke vyksta pagal seniausias etnokultūrines tradicijas. Ji prasideda nuo laukų lankymo – senovės lietuviai tikėjo, kad braidymas po jauną žolę ir vaistažolių rinkimas sutvirtina žmogų ir apsaugo nuo piktų dvasių.
Prisirinkę laukuose žolynų šventės dalyviai pina vainikus, buria ateitį prie Kupolės, plukdo vainikus ir šventąją ugnį Nerimi.
Palydėjus saulę įsižiebia senovinis Lizdeikos aukuras – pagal legendas būtent Verkiuose rastas Krivių Krivaičio sūnus Lizdeika.
Palinkėjus gero derliaus ir šilumos kiekvieno susirinkusiojo namuose prasideda linksmybės: dainos, šokiai, žaidimai, paparčio žiedo ieškojimas, maudynės, medžių, javų lankymas, braidžiojimas ryto rasoje, ritualinis prausimasis ir tekančios saulės pasitikimas.
