Visos nelaimės įvyko ne pajūryje, kur poilsiautojų saugumą pliažuose užtikrina gausios gelbėtojų pajėgos. Nors kasmet nuo žūties pavyksta išgelbėti vis daugiau skęstančiųjų, pajūrio savivaldybės skundžiasi, kad žmonių gelbėjimas – per sunki našta biudžetui ir siekia jos atsikratyti ar bent sumažinti.
Pirmas šią vasarą ilgasis savaitgalis lepino puikiu oru ir priviliojo į pajūrį minias poilsiautojų. Atsipalaidavę žmonės skendo ir Neringos, ir Klaipėdos paplūdimiuose, tačiau visus juos pavyko išgelbėti. Iš viso šią vasarą gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 51 žmogų, 18 gyvybių pavyko išgelbėti. Daugiausiai - 20 žmonių nuskendo Kauno apskrityje, 18 Vilniaus, 13 Klaipėdos apskrityje.
Išlaikyti gelbėtojus brangu
Šią vasarą Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Šventosios paplūdimiuose poilsiautojų saugumą sergsti pusantro šimto gelbėtojų. Nesaugomas, kaip ir anksčiau, lieka Karklės pliažas – daugiau kaip kilometro ruožas už Girulių Juodosios tvirtovės iki Šaipių draustinio ribos.
Šiemet į paplūdimius susirinko ne mažiau gelbėtojų nei pernai. Jiems išlaikyti savivaldybės skiria taip pat ne mažiau lėšų. Tačiau vis garsiau prabylama apie tai, kad žmonių gelbėjimas – ne vien pajūrio savivaldybių funkcija, tuo esą turėtų rūpintis ir valstybė. Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojo Vytauto Čepo manymu, finansinę naštą turėtų bent iš dalies prisiimti ir valstybė, nes į paplūdimius ilsėtis traukia ne tik vietos gyventojai, bet ir žmonės iš visos Lietuvos. Panašios nuomonės laikosi ir Palangos valdžia. Apie tai ne kartą kalbėta ir Vyriausybėje, tačiau kol kas konkrečių sprendimų nepriimta.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės įgyvendina viešąsias paslaugas, kurioms priskiriamas ir poilsio prie vandens organizavimas.
Algą gauna ir žiemą
Klaipėdos miesto biudžetui tenka didžiausia finansinė našta iš visų trijų savivaldybių – šiemet Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai išlaikyti skirta 1 mln. 270 tūkst. litų. Tai dukart daugiau nei skiria Neringa ir net šešiskart daugiau nei Palanga. Jau kelerius metus diskutuojama apie tai, jog išlaikyti visus metus veikiančią tarnybą miestui per didelė prabanga – esą laikas pasekti Palangos valdžios pavyzdžiu ir gelbėjimo paslaugą pirkti iš privačių įmonių.
Nuo 2008-ųjų Palangos ir Šventosios paplūdimius prižiūri konkursą laimėjęs Palangos miesto vandens motociklų klubas. 33 gelbėtojų atlyginimams ir įrangai kasmet iš savivaldybės biudžeto skiriama kiek daugiau nei 200 tūkst. litų.
„Keistai atrodo, kad mes skiriame virš milijono, o Palanga, kur atvyksta kur kas daugiau poilsiautojų, išsisuka vos su 200 tūkst. litų. Kyla klausimas, kur dingsta dar milijonas? Juk gelbėtojai žiemą nebudi pliaže, žvejus nuo ledo lyčių rankioja pasieniečiai ir kariškiai, tačiau gelbėjimo tarnyba išlaikoma visus metus – keistoka logika“, - stebėjosi V. Čepas. Kasmet prieš prasidedant vasaros sezonui, Klaipėdoje sugrįžtama prie diskusijos, ar toliau išlaikyti nuolat veikiančią tarnybą, ar pirkti gelbėjimo paslaugą konkurso būdu.
„Kai biudžetas jau pateiktas, nebe laikas svarstyti. Apie tai reikia galvoti ir ruoštis anksčiau. Šiemet, matyt, taip ir padarysime“, - ryžtingai nusiteikęs V. Čepas. Jam pritaria ir daugiau miesto politikų, neturinčių priekaištų gelbėtojų darbui, tačiau pripažįstančių, kad tarnybos išlaikymas kainuoja per brangiai.
Per mažai saugosi patys
Neringos savivaldybė pagal koncesijos sutartį su bendrove „Neringos komunalininkas“ gelbėtojų tarnybai šiemet skyrė 673 tūkst. litų. Kaip teigė Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjas Dainius Skirius, paprastai visos sumos greičiausiai neprireiks, nes tarnybai mokama už faktiškai atliktus darbus.
Vasarą į Palangą atvyksta daugiausiai poilsiautojų, tačiau skęstantiesiems gelbėti čia skiriama mažiausia suma. Palangos miesto vandens motociklų klubo vadovas Jonas Pirožnikas tikino, jog šių pinigų užtenka. „Jei poilsiautojai labiau klausytų, neplauktų už plūdurų ir nepaliktų be priežiūros vaikų, būtų visai gerai“, - sakė jis.
Praėjusią vasarą aukų išvengti nepavyko – Baltijos jūroje nuskendo 5 žmonės. Visi jie žuvo, nes maudėsi audringoje jūroje, kai tai daryti draudžiama, arba tuo metu, kai paplūdimyje nebuvo gelbėtojų – anksti ryte ar vėlai vakare. Neringos, Klaipėdos ir Palangos pajūryje pernai išgelbėti 86 žmonės.
