Per pastaruosius kelerius metus Šventojoje dešimtadaliu sumažėjo gyventojų. Vietiniais čia beturi teisę vadintis 1,6 tūkst. žmonių. Jie neslepia viltis sudėję į poilsiautojus, kurie padeda išgyventi ne tik vasarą, bet neretai ir žiemą.
Nuo Palangos iki Šventosios – kiek daugiau nei dešimt kilometrų kelio. Privažiavus gyvenvietės ribas žymintį ženklą pasitinka virtinė automobilių, apkaišytų skelbimais apie nuomojamus kambarius. Eilinę savaitės dieną prie jų stabteli retas vairuotojas, tačiau nuomotojai apsiginklavę kantrybe.
Nakvynė - pagal kišenę
Konkurencija dėl klientų arši – skelbimai apie nuomojamus kambarius ir namelius kabo kone ant kiekvieno privataus namo tvoros. „Čia gyvenančių likę nedaug, jie išsikėlė, o namus palieka poilsiautojams“, - patvirtino gyvenvietės seniūnas Eugenijus Čilinskas, pats taip pat gyvenantis ne Šventojoje, o Palangoje.
Šiuo metu rasti nakvynę Šventojoje - jokių problemų. Galima rinktis, nakvoti poilsio namuose, bute, namelyje ar kemperyje. Mediniai nameliai jau tapę kurorto simboliu, tiek daug ir tokių skirtingų, ko gero, nėra niekur kitur Lietuvoje. Kai kurie likę dar nuo sovietmečio, o jų šeimininkai, regis nesiverčia per galvą, kad bent kiek juos pagražintų. Dažai nusilaupę, langų rėmai sutrūniję, užuolaidos pajuodusios, o visi patogumai – tai dešimtmečiais išgulėtos lovos ir kieme pastatyti biotualetai.
Praustis ir virtis kavą tenka kitame pastate, kartu su kitais poilsiautojais. Už parą tokio malonumo keturviečiame namelyje prašoma 20 litų, 5 litais daugiau nei skelbiama plakate, kabančiame gerai matomoje vietoje vos įvažiavus į miestelį. Mergina kitame laido gale maloniai paaiškina, kad kainos pakeltos, nes jau po Joninių - prasidėjo vasaros sezonas.
Patogu lyg viešbutyje
Namelių pasiūla Šventojoje didžiulė, tad rinktis tikrai yra iš ko, bent jau kol kas. Neprivažiavus gyvenvietės centro, gerokai atokiau nuo jūros akį patraukia visai neseniai pastatyti, dar dažais ir švara kvepiantys du mediniai nameliai, apjuosti kruopščiai nupjautos vejos ir skoningai susodintų gėlių. Tarpduryje lūkuriuoja šeimininkė, namelius pasirengusi aprodyti kiekvienam smalsuoliui.
Viduje išties jauku: kukliai, bet skoningai įrengti du miegamieji, tvarkingai paklotos lovos, čia pat nedidelė virtuvėlė su visais maistui paruošti būtinais rakandais. Nauja dušo kabina ir unitazas blizga švara. Nakvynė keturiems čia atsieina 150 litų. Turint omeny, kad tiek pat tenka mokėti ir už nakvynę visai arti paplūdimio, bet kur kas prasčiau atrodančiame būste, kilometrą nužingsniuoti iki jūros atrodo ne taip jau baisu.
Kiek brangiau kainuoja apsistoti kemperyje. Tačiau ir prabangos čia kiek daugiau, o ir paplūdimys vos už šimto metrų. 200 litų – tiek prašoma už nakvynę keturiems kemperyje su dviem miegamaisiais, svetaine, virtuve, televizoriumi, dušu ir dviem tualetais.
Renkasi nereiklios šeimos
Būstus nuomojantys verslininkai neslepia, jog kainos dar gali didėti. Ar taip ir nutiks, priklausys nuo poilsiautojų srauto. Didesnio jų antplūdžio tikimasi artėjantį savaitgalį.
Viduryje savaitės pagrindinės Šventosios gatvės apytuštės. Nuobodžiauti tenka lankytojų laukiantiems vaikiškų atrakcionų šeimininkams, dviračių nuomotojams, suvenyrų ir paplūdimio aksesuarų prekeiviams, nedaug pirkėjų ir greitojo maisto kioskuose. Kiek didesniu klientų srautu gali pasidžiaugti nebent kavinių savininkai. Dienos pietus galima gauti ir už visai nedidelę kurortui kainą - 12 litų.
Šventoji skelbiasi tapusi šeimų poilsio rojumi – atvykus automobiliu nereikia skaičiuoti valandų, nes stovėjimas čia iki šiol neapmokestintas. Tačiau tai ir yra bene didžiausias šio kurorto privalumas. Daugiau patogumų ieškoti neverta. Atvykus su tikslu maloniai pailsėti prie jūros, geriausia keliauti tiesiai į paplūdimį, per daug nesidairant į šalis.
Taip neįmanoma nepastebėti šalikelėse prižėlusių krūmų, nešienautų plotų, nuo neatmenamų laikų riogsančių senų statinių liekanų, nebaigtų statyti namų vaiduoklių. Pakilus kopagūbriu, atsiveria vaizdas į platų paplūdimį, į plotį nusidriekusį mažiausiai šimtą metrų. Smėlis purus ir baltas, aplink švaru ir tvarkinga, yra ir suoliukų, ir pakankamai šiukšliadėžių, ir persirengimo kabinų. Prie pat vandens stovi gelbėtojų postas, iš jo per garsiakalbį skamba pranešimai poilsiautojams ne tik lietuvių, bet ir latvių kalba.
Šventoji prisitaikė prie pagrindinių savo svečių poreikių - sutvarkė paplūdimius. Daugumai čia atvykstančių poilsiautojų to visiškai pakanka, nes jie atvyksta kelioms valandoms, dažniausiai pasideginti ir pasimaudyti. Trokštantys daugiau pramogų, paprastai traukia į Palangą.
