Palangos stovyklavietėse poilsiauja tik laukinės gamtos mėgėjai

Nuo gatvės fotoaparatą nutaikius į jokia tvora nepridengtas kempingais vadinamas laukymes, jų savininkai rankomis mėgina uždengti fotoaparato objektyvą ir tvirtina, kad jiems jokios reklamos nereikia.

Įsiprašius į svečius tokių kempingų šeimininkai paskubomis rankioja pakelyje besimėtančias šiukšles ir draudžia fotografuoti lauke įrengtą primityvią prausyklą, kuri turėtų atstoti dušą.

Tokio uždarumo priežastys yra suprantamos: dažnai be verslo liudijimo savo sklypus poilsiautojams užleidžiantys šeimininkai baidosi bet kokio valdžios institucijų dėmesio ir patys gėdijasi čia tvyrančio skurdo.

Apie kasos aparatus neverta nė užsiminti.

Artėjant vidurvasariui, kai Palangos viešbučiai būna sausakimši, o pakelėje siūlomų privačių būstų kainos sparčiai kopia aukštyn, laukinio poilsio nesibaidantys poilsiautojai dažniau užsuka į pigesnius kurorto kempingus.

Tiesa, įvairias paslaugas bei patogumus siūlančio šiuolaikiško kempingo Palangoje vis dar nėra, o poilsiautojus priimančias pajūrio pamiškių laukymes kempingais pavadinti sunku.

Lauko tualetus ir dušą po atviru dangumi siūlančios privačios stovyklavietės ant nešienautos pievos vilioja vis mažiau prie komforto priprantančių poilsiautojų. Juo labiau, kad vidurvasarį tokiose poilsiavietėse nakvynės kaina ima artėti prie nakčiai nuomojamo prastesnio kambario kainos.

Greičiausiai todėl net šiltą šių metų vasarą tokių stovyklaviečių šeimininkai aimanuoja dėl poilsiautojų stygiaus. Tikrosios vasaros pradžią skelbiančių Valstybės dienos švenčių išvakarėse išskleistos palapinės margavo tik laukymių pakraščiuose.

Panašu, kad kemperiais ir automobilių tempiamais gyvenamaisiais nameliais po Lietuvą keliaujančių turistų toks laukinis poilsis visai netraukia. Apsilankius keletoje stovyklaviečių buvo matyti vos vienas kitas kemperis.

Tankiausiai tokiomis stovyklavietėmis nusėta palei jūrą šiaurinėje Palangos dalyje už „Medūzos“ viešbučio nusidriekusi Užkanavės gatvė, kuri nuo jūros nutolusi vos kelis šimtus metrų.

Čia žemę atgavę paveldėtojai už sklypus brangiai galinčių sumokėti pirkėjų nesuranda, o patys statytis naują namą pinigų neturi.

Todėl nedaug investavus vasarai sklypą paversti stovyklaviete - vienintelė proga iš jos išpešti bent kokią naudą.

Anksčiau, kai tokioms stichiškai besikuriančioms stovyklavietėms leidimus išduodavo savivaldybė, jas buvo mėginama kontroliuoti.

Dauguma šių žemės sklypų yra gyvenamosios paskirties, todėl miesto valdžia neišduodavo leidimų stovyklavietėms, nes jos gali atsirasti tik rekreacinės arba komercinės paskirties žemėje.

Tačiau dabar, kai stovyklaviečių savininkams pakanka užsiregistruoti Turizmo departamente, nebeliko jokios kontrolės.

„Stovyklavietės turi atitikti higienos reikalavimus, turėti tualetus, geriamą vandenį, poilsiautojams turi išskirti ne didesnę nei 20 vietų aikštelę“, - tokius reikalavimus vardina poilsiavietes registruojanti Turizmo departamento darbuotoja Marina Ožigar.

Jei aikštelėje vietų yra daugiau, reikalavimų padaugėja. Pavyzdžiui, tuomet turi būti stovyklavietės administracijos patalpos, poilsiautojų priėmimo ir registracijos punktas.

Tačiau M. Ožigar pripažino, kad niekas stovyklaviečių netikrina ir pasitikima tokia jos schema, kokią pateikė jos savininkas.

Žvalgantis po šias stovyklavietes jų šeimininkai akcentuoja naujovę: lauko tualetuose yra ne tupyklos, o klozetai, vandens šildytuvais šildomas dušo vanduo.

Vienintelė paslauga su kemperiais atvykusiems turistams: jiems yra sudaromos galimybės pasijungti prie elektros ir gali gauti iš miesto vandentiekio tiekiamo vandens.

Važiuojant link „HBH užeigos“ už Palangos miesto ribų esančioje stovyklavietėje nakvynė mediniame poilsio namelyje vienam žmogui kainuoja 15 litų.

Kemperį į pievą įsileistų už 20 litų. Tačiau mus vedžiojantis šeimininkas kainas sako nenoriai. Matyti, kad galutinę kainą nustato pats įvertinęs poilsiautojų automobilį ir išvaizdą.

Užkanavės gatvėje tokių stovyklaviečių - kas šimtą metrų, tačiau skelbiamos kainos skirtingos. Vienoje už palapinę ir šalia statomą mašiną prašoma 30 litų. Atvykusio kemperio savininkui tektų mokėti 35 litus. Jei norėtų pasijungti elektrą, reiktų pridėti dar 5 litus.

Priešingoje gatvės pusėje, bet 100 metrų arčiau jūros palapinė su automobiliu parai kainuoja 40 litų, tačiau jei atvyksta tik du žmonės - kainą nuleidžia iki 30 litų. Už kemperį, kuriam reikalinga elektra - 50 litų.

Jei turistai atvažiuoja dviračiais, už teisę pasistatyti palapinę teks mokėti 15 - 20 litų. Užtat rakinamoje daržinėje šeimininkai pasaugos jų dviračius.

Užkanavės gatve pavažiavus dar toliau vienos stovyklavietės šeimininkė poilsio kainas iš viso atsisakė įvardinti. „O jei mes poilsiautojai, norime sužinoti kiek kainuos išskleisti palapinę“, - nesuprantame tokio moters užsispyrimo. „Kai būsite poilsiautojai, tada ir kalbėsimės“, - atkerta ši.

Seniausiai veikianti ir labiausiai matoma stovyklavietė yra trikampyje tarp Vytauto gatvės ir Klaipėdos plento. Beveik 2 hektarų teritorija gali priimti apie 200 palapinių , tačiau pilna ji buvo jau seniai.

Dažniausiai čia vienai nakčiai apsistoja pro šalį važiuojantys turistai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Lietuviai čia prabūna kiek ilgiau, tačiau karštomis dienomis plynoje pievoje ištverti yra sunku, todėl reti poilsiautojai stengiasi įsikurti prie stovyklavietės pakraščiuose augančių medžių pavėsyje.

Elektra prie automobilinių namelių pajungiame ilgais kabeliais, kurie stovyklavietės teritorijoje driekiasi įvairiomis kryptimis.

Paslaugų kainos čia kiek mažesnės, todėl daugelis poilsiautojų apsukę ratą vėl sugrįžta. Už kemperį parai reikia mokėti 30 litų. Tiek pat kainuoja palapinė su mašina. Dar 10 litų tenka pridėti jei naudojamąsi elektra.

Poilsiautojų patogumui pastatyti 4 biotualetai. Šalia - konteinerinis dušas, tačiau už 10 minučių jame papildomai reikia mokėti 5 litus.

Stovyklavietės budėtojas nemokamai gali pasiūlyti virdulį. lauko prausyklose galima gauti šilto vandens.

Ar tokios pajūrio stovyklavietės vilioja automobiliniais nameliais po Lietuvą keliaujančius užsienio turistus?

„Užsieniečiai kaip tik nori tokios laukinės gamtos. Jie net vandens pageidauja pasisemti iš šulinio. Vieni vokiečiai pamatę skruzdėlyną su savo kemperiu panoro įsikurti būtent šalia jo“, - tikino vienos stovyklavietės šeimininkas.

Tačiau labiau panašu, kad modernaus kempingo neturinčią Palangą su kemperiais keliaujantys užsieniečiai aplenkia. Supratę, kad šiuolaikiškų paslaugų kurorto stovyklavietės suteikti negali, jie važiuoja į Giruliuose esantį modernų kempingą, arba traukia į Ventspilį.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigia, kad kitą vasarą Palanga taps patraukli ir kemperiais keliaujantiems užsieniečiams, bei lietuvių poilsiautojams.

Nemirsetoje, visai šalia jūros, beveik 5 hektarų teritorijoje statomas naujas modernus kempingas, kurio pirmas etapas bus baigtas jau šį rudenį.

Pajūrio pušyno laukymėse jau įrengiamos namelių ant ratų - kemperių aikštelės, erdvės laisvalaikio praleidimui, statomi buities pastatai, vieta palapinėms, atsiras 14 namelių, kurių kiekvienas skirtas dviejų šeimų poilsiui.

Kempingo statyba suskirstyta į tris etapus, kurie buvo projektuojami atskirai. Tai leis eksploatuoti kiekvieną pastatytą kepmingo zoną.

Pirmas statybos etapas, kuriam skirta beveik 4 mln. litų, apima 2 hektarų teritoriją. Čia bus įrengta 58 kemperių aikštelė, sporto žaidimo aikštelės, pastatyti du administraciniai pastatai, maisto gaminimo blokas, tualetai ir dušinės.

Iš miesto jau atvestos vandentiekio, kanalizacijos trasos, elektros linijos. Visa kempingo teritorija yra aptverta.

Vėliau kempingo plėtrai reikalingų lėšų bus žvalgomasi Europos Sąjungos paramos fonduose, valstybės investicijų programoje. Neatmetama galimybė pritraukti ir privačius investuotojus.

Viso kempingo sąmatinė vertė siekia apie 11 mln. litų. Čia vienu metu galės poilsiauti per pusę tūkstančio žmonių ir jis bus didžiausias kempingas Lietuvos pajūryje.

Kempingas bus pritaikytas ir poilsiui žiemos metu. Manoma, kad jis turėtų pritraukti slidinėjimo mėgėjus.

Šiuo metu veikiantys modernūs kempingai Klaipėdos pakraštyje Giruliuose ir Nidoje yra gerokai mažesni ir atokiau jūros.