Į šventę susiruošę žmonės iki Anykščių važiuoja traukinuku, o po to vaizdingo kraštovaizdžio keliukais mina dviračius iki pat Palatavio piliakalnio. Valstybės dieną netrūksta renginių įvairiose Lietuvos istoriją menančiose vietovėse, tačiau kasmet kelionė siauruku tampa vis populiaresnė. Traukinys gabena ne tik įspūdžių ištroškusius keliauninkus, bet ir platformose sukrautus jų dviračius.
Šįkart buvo tiek norinčių, kad visi nesutilpo į siauruko vagonus, nors jų ir papildomai buvo prikabinta, todėl iki Anykščių geležinkelio stoties kai kurie važiavo savais automobiliais ar nuomotu autobusu. Kelionę rinkosi šeimos, grupės draugų ar visos įstaigos darbuotojai, panorę šią dieną praleisti kartu ir pasikartoti istorijos pamokas.
Šventėje dalyvavo daug studentų. Kai kurie jų savo dviračius papuošė vėliavomis. Valstybės dienos paminėjimas ant Palatavio piliakalnio sudomino ne tik iš užsienio į gimtinę grįžusius studentus, bet ir jų draugus užsieniečius, atvykusius paviešėti į Lietuvą. Jie žavėjosi Anykščių apylinkių grožiu, domėjosi šalies istorija bei kultūra ir ypač gyrė lietuviškus valgius.
Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius Gintaras Kerbedis, per kelerius metus ištobulinęs kelionės maršrutą, važiavo dviračių karavano priekyje ir pristatydavo visus įdomiausius gamtos bei istorijos objektus.
Atgaiva Šventosios vandenyse
Važiavimas dviračiais iki Palatavio piliakalnio buvo įspūdingas - su maudynėmis upėse, apžiūrint nepaprasto grožio Anykštos slėnį, didžiulius riedulius ir kitus įdomius gamtos objektus. Vasaros karščio ir intensyvaus sporto nualinti keliautojai atgaivą rado Šventosios upės srauniame vandenyje. Merginų maudynės su suknelėmis priminė senovines apeigas.
Poilsio valanda Arklio muziejuje davė galimybę rinktis, kaip ją praleisti, nes pasiūla buvo didelė. Vieni norėjo susipažinti su keramikos, audimo, medžio drožybos paslaptimis. Kiti vylėsi sužinoti viską apie arklius ir jais pajodinėti. Treti puolė skanauti cepelinų, vėdarų ir egzotiškesnių patiekalų. Pavyzdžiui, viena šeima dar iš vakaro užsisakė, kad jiems ypatingu būdu paruoštų avienos troškinį.
Kadangi kelionė dviračiais buvo ilga ir galėjo nutikti visokių netikėtumų, veikė Gelbėjimo tarnyba. Siauruko darbuotojai tarsi kokie supermenai padėjo visiems, kurių dviračiai imdavo ožiuotis. Jei sutaisyti dviračio nepavykdavo, keliautojai papildydavo ekipažą, o transporto priemonės rikiuodavosi platformoje.
Visą kelionės metą talkino ir anykštėnai kelių policininkai. Nors kelionės maršrutas buvo labai aiškiai sužymėtas, viena studentų grupelė kažkaip sugebėjo nuklysti kitais keliais, tačiau po sėkmingų paieškų viskas baigėsi laimingai.
Karalių valanda ant piliakalnio
Karaliaus Mindaugo karūnavimui skirta ceremonija ant Palatavio piliakalnio žavėjo į vieną visumą sujungtais įvairiais žanrais ir sukurta didinga atmosfera, menančia senovę. Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos sostai buvo išpuošti lelijų žiedais, o ceremonijos metu visi keliauninkai juos galėjo apkaišyti lauko gėlėmis.
Istorikų ir kraštotyrininkų pasakojimai pateikė daug naujų faktų iš Lietuvos istorijos. Yra kelios hipotezės, kur buvo vainikuotas Lietuvos karalius Mindaugas. Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto lektorius Tomas Baranauskas laikosi nuomonės, kad tai įvyko pilyje ant Palatavio piliakalnio, buvusio netoli Lietuvos ir Livonijos sienos.
Teigiama, kad nuo Livonijos ordino magistro Andriaus Štirlando, atgabenusio brangias karūnas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai, kilęs Andrioniškio miestelio pavadinimas.
Kraštotyrininkas, A. Baranausko ir A. Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkas, Troškūnų parapijos maršalka Raimondas Guobis papasakojo Palatavio piliakalnio suradimo istoriją. Pasirodo, kad ši istorinė vieta buvo surasta tik 1997 metais.
Piliakalnio viršūnėje į Karalių valandą susibūrę keliauninkai galėjo paklausyti egzotiškų dambrelio melodijų, atliekamų Egidijaus Darulio, ir poezijos posmų, skaitomų Daivos Šatienės. Didelį įspūdį visiems padarė teatralizuoti Just. Marcinkevičiaus „Mindaugo“ skaitymai, priminę primirštus istorijos puslapius ir didžio poeto talentą.
Karūnavimo ceremonijos apeigos buvo išsamiai perteiktos Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos vadovo Romo Kutkos pasakojimais, kuriam laikui perkėlusiais visus į XIII amžių.
Stalu virto drobės rietimas
Šventę vainikavo karališkoji puota. Siauruko darbuotojai savo keleivius vaišino pyragais ir obuoliais, o visi keliauninkai ant improvizuoto stalo - išvynioto balinto lino rietimo dėjo savo atsivežtus valgius.
Pailsėję, gavę vertingų žinių, pasivaišinę keliauninkai vėl sėdo ant dviračių. Pakeliui dar pabraidžioję Latavos upelyje, pasiekė Pagojės geležinkelio stotelę, lipo į traukinuką ir grįžo į Panevėžį.
“Atsivežiau savo anūką Mindaugą, nes maniau, kad jam patiks taip atšvęsti savo vardadienį. Tačiau nesitikėjau, kad tiek daug sužinosiu ir aš pati, ir jis. Domėjausi Lietuvos istorija, tačiau mano žiniose yra dar labai daug baltų dėmių. Manau, kad tokia šventė duoda labai daug. Manau, kad tai geriausios patriotizmo pamokos”, - sakė viena kelionės dalyvių, mokytoja Aldona Petraitienė.
