Į Kauną atvykę turistai mielai po kelias minutes praleidžia gamtos apsuptose apžvalgos aikštelėse. Svečiai giria gražią miesto panoramą, rašo "Lietuvos rytas".
Tačiau kaip apžvalgos aikštelėmis naudojasi kauniečiai? Ar visur galime sielą pamaloninti gražiais vaizdais?
Įsitikinome: kai kurios aikštelės šiukšlinos arba apžėlusios medžiais bei krūmais taip, kad nebematyti nieko, jomis kaip pasimatymų ir girtuokliavimo vietomis naudojasi jaunimas ir net benamiai. Aplinka rūpinasi tik vienas kitas greta gamtos atodangų gyvenantis ir netvarkos neapsikentęs kaunietis.
Valdininkai dėl neprižiūrimų reprezentacinių miesto vietų turi vieną pasiteisinimą – nėra pinigų.
Aikštelėje įsikūrė benamis
Viena populiariausių apžvalgos aikštelių yra ant Aleksoto kalno. Nuo jos atsiveria senamiesčio ir kitų mikrorajonų vaizdai.
Pasimėgauti miesto panorama čia užsuka ne tik turistai. Aikštelėje laiką leisti mėgsta ir kauniečiai. Patogu – greta aikštelės įrengtas kilnojamasis tualetas.
Šią aikštelę pamėgo net benamis Jonas.
Ant suolo įsitaisęs konservus mediniu pagaliuku vietoj šakutės valgantis vyras pasakojo, kad ilgai dirbo vienoje gamykloje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę darbus keitė, girtavo ir tapo bedarbis.
„Išsiskyriau su žmona, netekau ir namų. Vilijampolėje, Jurbarko gatvėje, turėjau susirentęs pašiūrę. Ją kiti girtuokliai sudegino. Todėl šią vasarą apsigyvenau šioje aikštelėje”, – pasakojo kaunietis.
Vyras, kol šilta, dienas leidžia čia pat ant suolo. Bendrauja su į aikštelę atvykstančiais žmonėmis. Vakarais lenda į šlaito krūmynus ir stebi, kas vyksta. Ten ir užmiega. Benamis mato nepagražintą gyvenimą aikštelėje.
„Dieną lankytojai elgiasi kultūringai. Šiukšles dažniausiai meta į šiukšliadėžes. Neramiau vakare ir naktį. Čia automobiliais atvyksta jaunimas ir geria. Mėto butelius. Vis sudaužo informacinį stendą. Policija kartais pravažiuoja, patikrina, kas vyksta”, – pasakojo aikštelės gyventojas.
Naktimis vyksta ir šokiai
Jaunimas yra pamėgęs ir prieš metus baigtą tvarkyti apžvalgos aikštelę Šilainiuose, ant Milikonių kalno.
Ji išgrįsta, pastatyti betoniniai suolai ir šiukšliadėžės. Yra ir kilnojamasis tualetas. Aikštelės šlaitas nušienautas, medžiai išgenėti. Tačiau ant jo mėtosi buteliai ir kitos šiukšlės.
Šilainiškės Irma Freimanaitė ir Ernesta Jakubauskaitė pasakojo, kad vakarais čia taip pat susirenka ratuotas jaunimas.
„Vasaros vakarais atvyksta apie dvidešimt automobilių.
Jaunimas bendrauja, kai kas gurkšnoja svaigiuosius gėrimus, valgo. Karais net vyksta šokiai”, – pasakojo merginos.
Ant šlaito dygsta kavinė
Šioje aikštelėje netrukus bus ir naujovių. Verslininkai nusprendė išnaudoti populiarią ir gražią vietą. Aikštelės pakraštyje ant šlaito dygsta baras.
Vietos gyventojai pasakojo, kad polius į šlaitą statybininkai sukalė pavasarį. Dabar ant jų jau pastatytas ir rengiamas paviljonas dideliais langais, pro kuriuos atsivers puiki panorama.
Ar vietos gyventojai nebijo būsimos baro kaimynystės?
„Šiaip ar taip, čia besirenkantis jaunimas eina į už kelių šimtų metrų esančią naktinę parduotuvę-barą. Ten perka gėrimus ir leidžia laiką aikštelėje. Jei kavinėje bus pardavinėjami nestiprūs gėrimai, baras gal tik privers elgtis kultūringiau. Todėl būsimos kavinės kaimynystės nebijome”, – tikino greta aikštelės gyvenantis Saulius Kilkauskas.
Gyventojams reikia suolų
I. Freimanaitė ir E. Jakubauskaitė prasitarė, kad į aikštelę taip pat atvyksta automobiliu, nes gyvena kitoje Šilainių vietoje – Rasytės gatvėje.
Greta jų namų taip pat yra nedidelė apžvalgos aikštelė, tačiau merginos joje būti nenori.
„Ten nėra suolų, mėtosi šiukšlės, medžiai ir krūmai užstoja panoramą”, – tikino kaunietės.
Iš tiesų, Rasytės gatvės aikštelė iš pirmo žvilgsnio jauki, apsupta žalumos. Tačiau čia ateinantys žmonės tegali prisėsti ant aikštelės grindinio krašto arba ant šlaito žolės.
Vakarais čia taip pat renkasi jaunimas, po savęs paliekantis kalnus šiukšlių. Jas neapsikentę renka gretimo namo pirmųjų aukštų gyventojai.
„Daugybę kartų seniūno prašėme, kad aikštelėje įrengtų kelis suolus, pastatytų šiukšliadėžes. Jis sako, kad tai turi daryti miesto komunalininkai, o šiems darbams pinigų biudžete nėra. Jau reikėtų išgenėti ir aikštelės šlaite želiančius menkaverčius krūmus bei medžius. Jie užstoja miesto vaizdą.
Prieš kelerius metus dar galėjome iš šios aikštelės pasigrožėti miesto panorama, dabar nieko nebematyti”, – pasakojo greta gyvenantys Janina ir Antanas Drazdauskai.
Vaizdą užstoja medžiai
Kad aikštelės vis labiau užželia ir gražios panoramos nyksta, galima įsitikinti užkopus į Jiesios piliakalnį, dar vadinamą Napoleono kalnu.
Vasarą per sulapojusių medžių šakas miesto panoramų įžvelgti beveik neįmanoma.
Prieiti prie vienintelės vietos, kur pro išsišakojusią liepą dar galima pamatyti priešais plytinčio miesto lopinėlį, sunku, nes aukšta žolė aikštelės viršuje taip pat ne visur nušienauta.
Ant kalno sutikta kaunietė Vilija Paškauskienė pasakojo, kad čia lankosi ne pirmą kartą.
„Anksčiau gražus vaizdas buvo matomas geriau. Dabar medžiai sužėlę. Jei miesto tvarkdariams juos genėti per sudėtinga, galėtų leisti tai padaryti žmonėms. Vietiniai tikrai pasinaudotų galimybe nemokamai prisipjauti malkų”, – svarstė moteris.
Kitas pirmą kartą į piliakalnį užkopęs kaunietis Andrius Baltanauskas stebėjosi, kad ant kalno nėra nė vienos šiukšlinės, nei suolo, o ir kopti į turistams išreklamuotą vietą sudėtinga.
„Vasarą čia užlipus pro medžių šakas ir krūmus nieko nematyti. Vaizdai turbūt atsiveria rudenį ir žiemą. Bet laiptų, vedančių į kalną, nėra. Kaip čia užsiropšti ir nulipti nesusitepus ar nesusižalojus – neįsivaizduoju”, – stebėjosi vyras.
Betoninis monstras trupa
Ne ką saugiau ir apžvalgos aikštelėje Dainavos mikrorajone, prie Trijų mergelių tilto. Nuo jos atsiveria nuostabūs Panemunės šilo ir Nemuno vingio vaizdai.
Tačiau sovietmečiu išbetonuota aikštelė su stogu primena monstrą. Betonas trupa, aplink kalnai šiukšlių. Sienas darko grafitininkų teplionės.
Ypač nesaugu stačiais laiptais nusileisti į aikštelės papėdę, nes laiptai ištrupėję, vietomis nėra net kelių viena po kitos turinčių būti pakopų.
„Vasarą kone kiekvieną vakarą su šeima dviračiais tiltu važiuojame į Panemunės šilą. Kartais pailsime apžvalgos aikštelėje.
Tiktai ne visada į ją drąsu užsukti. Joje dažnai girtuokliauja vietiniai asocialūs žmonės arba jaunimas.
Aikštelėje ne tik šiukšlina, bet ir tvyro šlapimo kvapas”, – sakė netoli aikštelės gyvenanti Svetlana Golubeva.
Renka svetimas šiukšles
Landūs kauniečiai žino ir apie aikštelę Žaliakalnyje, E. Fryko gatvės pabaigoje.
Į ją galima patekti einant šia gatve, lipant laiptais nuo Geležinkelio stoties ar keliaujant viaduku, jungiančiu Žaliakalnį su Aukštaisiais Šančiais.
Iš nedidelės aikštelės atsiveria geležinkelio stoties mazgo, tunelio vaizdai. Pačioje aikštelėje pastatytas kryžius.
Greta šio apžvalgos taško gyvenantis Steponas Zabiela pasakojo, kad teritoriją prižiūri patys gyventojai.
Žmonės pasikeisdami šienauja taką prie aikštelės, stengiasi, kad joje būtų švaru.
„Kai dieną čia užklysta turistai, o pats neturiu ką veikti, mielai jiems surengiu ekskursiją. Pasakoju apie geležinkelį, tunelio statybos istoriją.
Net paporinu, kad tarpukariu traukiniu į stotį atvykusios ponios vilkėdavo ilgus pūstus sijonus. Vėjui papūtus jie plevėsuodavo. Atvykėlių laukdavo arkliais pakinkyti vežimaičiai. Besiplaikstančių sijonų arkliai išsigąsdavo ir baidydavosi”, – pasakojo buvęs mokytojas.
Vyras apgailestavo, kad po nakties aikštelėje nuolat randa tuščių butelių, šiukšlių, žmonių išmatų.
„Norime gyventi gražiai, neraudonuoti iš gėdos prieš svečius. Todėl esame priversti aplinką tvarkyti patys, to už mus niekas nepadarys.
Miesto tvarkdarių ilgai tektų prašyti pagalbos, nes girdime vieną atsakymą – nėra pinigų”, – tvirtino S. Zabiela.
Aloyzas Pakalniškis, savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas:
„Miesto tvarkymo skyrius pinigų iš miesto biudžeto apžvalgos aikštelėms tvarkyti neturi. Stengiamės prižiūrėti dvi pagrindines aikšteles ant Aleksoto ir Milikonių kalnų.
Kitos aikštelės tvarkomos mažiau. Nuolat tik išvežame šiukšles, šluojame. Jei reikia remonto, turime skelbti konkursus. Tačiau šiais metais jiems pinigų neskirta.
Medžių genėjimo darbus taip pat atliekame tik pagrindinėse dviejose aikštelėse. Prižiūrėti kitų apžvalgos vietų želdinius lėšų taip pat nėra.
Napoleono kalno padėtis truputį kitokia. Ši teritorija laikoma miško žeme. Kiek žinau, miškininkai kalno bent šiais metais išvaduoti iš medžių ir krūmų neplanuoja.”
Sigitas Sidaravičius, Kauno turizmo informacijos centro direktorius:
„Esame parengę ekskursijas, kurių metu galima aplankyti nuo kelių iki 11 miesto apžvalgos aikštelių.
Populiariausios yra apžvalgos aikštelės ant Aleksoto ir Milikonių kalnų, prie Trijų mergelių tilto ir panorama, atsiverianti nuo VIII forto.
Esame parengę ir turime turizmo informacijos centruose žemėlapius. Juose pažymėtos aikštelės, iš kurių atsiveria gražūs miesto vaizdai. Tie, kurie domisi, gali jas aplankyti ir be gidų pagalbos.
Lipti į Napoleono kalną nerekomenduojame. Ten nėra laiptų, todėl kartis į kalną, ypač palijus, nepatogu. Vis labiau medžiais ir krūmais apželia ne tik ši, bet ir kitos aikštelės. Natūralių gamtos apsuptyje esančių miesto panoramų mažėja.
Naujų apžvalgos aikštelių gamtoje neatsiranda, nes prižiūrėti joms reikia papildomų pinigų. Per pastaruosius metus atsivėrė tik viena, ne gamtoje, bet Jėzuitų vienuolyne esanti terasa su apžvalgos aikštele.”
Už gražų vaizdą tenka mokėti
Norintieji pamatyti gražius miesto vaizdus tvarkingoje aplinkoje gali vykti į Žaliakalnyje esančią Prisikėlimo bažnyčią. Į jos terasą vasarą galima patekti visomis savaitės dienomis.
Kėlimasis į terasą liftu kainuoja 8, pėsčiomis laiptais – 4 litus.
Iš terasos atsiveria viso Kauno panorama.
Apžvalgos aikštelė veikia ir senamiestyje, Rotušės aikštėje, esančiame Jėzuitų vienuolyne.
Vasarą ją aplankyti galima penktadieniais ir šeštadieniais. Šis malonumas kainuoja 5 litus.
Iš terasos matyti Rotušės aikštė ir dalis senamiesčio.
Miesto panoramos atsiveria ir iš kelių kavinių bei viešbučių Laisvės alėjoje ir senamiestyje.
