Apie situaciją Palangos paplūdimyje lrytas.lt kalbėjosi su Palangos gelbėjimo stoties vadovu Jonu Pirožniku.
„Šią vasarą Palangoje nenuskendo nė vienas žmogus, tačiau skendusių – nemažai. Skęsta savaitgaliais ir naktimis. Čia yra ne vienas baras: prisigeria, prisiuosto narkotikų ir prasideda. Prisigėrę paryčiais eina maudytis, šokinėja nuo tilto. Nė vieno nušokusio nebuvo blaivaus. Aš juos vadinu bepročiais ir besmegeniais“, – pažeidėjus apibūdino J. Pirožnikas.
„Gelbėtojams visada sakau – jeigu galite išgelbėti žmogų, kai jis yra krante – gelbėkite. Vandenyje jau bus sunkiau. Gelbėtojas girtiems žmonės iškviečia policijos pareigūnus. Juos išvežus tampa ramiau“, – iš savo patirties sakė J. Pirožnikas. Gelbėtoju jis dirba jau penkiolika metų.
Šią vasarą, kol ji neįsibėgėjo, jis vertina pakankamai gerai. Poilsiautojai, kaip visuomet – labai įvairūs. Vieni geranoriškai padeda gelbėtojams sutramdyti paplūdimio smarkuolius, kiti – atvirkščiai, kimba į atlapus tvarkos prižiūrėtojams, keikdamiesi pradeda „atleidinėti“ gelbėtojus iš darbo ir kitaip įrodinėti savo tiesą.
Tačiau kantrybės su mirtimi žaidžiantiems pajūrio lankytojams J. Pirožnikas neturi iki šiol: „Aš buvau išvestas iš pusiausvyros. Prisimenu, buvo labai sunki diena – gal 16 skendimų. Apie keturias valandas nenulipau nuo vandens motociklo. O šalia vandenyje – neblaivus pilietis su auksine grandine ant kaklo. Paprašiau išlipti iš vandens, nes pradėjo kilti vėjas. O jis man – tris rusiškus žodžius ir pradėjo versti motociklą. Gavo su plūde per galvą ir tuomet išėjo. Reiškia, tik taip gali suprasti“, – paprastai pastebėjo J. Pirožnikas.
Nespėja prižiūrėti tvarkos
Palangoje budi apie 20 gelbėtojų. Prisideda ir keletas neuniformuotų policijos pareigūnų. Tokių pajėgų per mažai, nes gelbėtojai ne tik traukia skęstančiuosius, bet ir vaiko nelegalius prekeivius.
Gelbėtojams tai lyg pramoga: jeigu atsiranda laiko, padaro reidą. Per valandą įkliūna apie penkiolika prekiautojų. Pabėgti nėra galimybių: „Mes visko išmokome gelbėtojus. Jauni sprinteriai pasiveja tuos prekiautojus iš tolo“.
Kreipiasi ir moterų paplūdimio lankytojos, pastebinčios kopose stypsančius iškrypėlius. Tačiau į visus pranešimus gelbėtojai nespėja reaguoti.
Komandoje yra ir „gelbėtojas – medžiotojas“. Jis apmokytas tikslingai stebėti aplinką. Jo taikinys vagišiai: „Vieną kartą jis atkreipė dėmesį į gerais drabužiais apsivilkusius poilsiautojus. Jie pasidėjo daiktus ir nuėjo maudytis. Kai tik jie nuėjo, iš kopų atbėgo ten lindėjęs žmogus ir čiupo jų daiktus. Kadangi vagis bėgo tiesiai į gelbėjimo stoties pusę, gelbėtojas greitai sureagavo ir jį parvertė“.
Kas gali dirbti gelbėtoju? J. Pirožnikas atskleidžia – bėgti ir plaukti jis išmokys. Apgyvendins prie pat jūros. Dabar didžiausias privalumas – rusų kalba. Apie pusė poilsiautojų – rusai, lenkai ir baltarusiai.
Postuose – filmavimo kameros
Visi įvykiai Palangos paplūdimyje šiuo metu gali būti nufilmuoti. Darbo kokybė, anot gelbėtojų vado, žymiai pagerėjo. Poilsiautojai nebegali gintis sakydami, kad gelbėtojai yra neteisūs ir pažeidimus išsigalvoja.
Filmuojama būtų ir įvykus nelaimei, taip neliktų vietos interpretacijoms. „Visą laiką kas nors lieka kaltas. Nesvarbu, kad girti maudosi. Jeigu nuskendo žmogus – kaltas gelbėtojas. Buvo įvykis Šventojoje. Vienoje vietoje skendo trys žmonės. Išgelbėjau du žmones, o trečio tiesiog nebespėjau“, – bejėgišką situaciją prisiminė J. Pirožnikas.
