O dabar neriam...
Tokiai pramogai „taip“ pasakiusius nardymo instruktorius Gintas Krakauskas pasitinka su šypsena. Kelionė į povandeninį pasaulį prasideda dar krante. Instruktorius iš dėžės traukia iš anksto specialiai paruoštą hidrokostiumą ir liepia į jį įsisprausti. Be jo kelionė gelmėse gali baigtis peršalimu. Apsaugoti reikia ir kojas, todėl gaunu specialius naro batus.
Viskas tuo nesibaigia. Rūpestingas instruktorius mikliai ant juosmens užsega švininį, maždaug 7 kilogramus sveriantį diržą. Ant mano nugaros atsiduria ir deguonies pripildytas balionas su specialia liemene. Prie jos pritaisytas reguliatorius, gylį matuojantys ir kiti man nežinomi prietaisai. Sunku! G. Krakauskas tuoj pat skuba nuraminti: „Vandenyje nejausi nė gramo šio svorio“.
Lengvą nerimą užgožia noras kuo greičiau pasinerti ten, kur niekada nesu buvusi. Tačiau mano entuziazmą stabdo santūrus, ramus ir kantrybe apsišarvavęs instruktorius – teks išklausyti informaciją. Prieš nerdamas privalai ją žinoti. Pasirodo, nebūsiu nuleista į vandenį kaip koks inkaras. Teks šį bei tą atlikti ir pačiai, o ši idėja man labai patinka.
„Panirus po vandeniu, keičiasi slėgis. Kai būsime maždaug 2 metrų gylyje, pajusi spaudimą ausyse. Nerti giliau negalėsime, kol jis nebus pašalintas“, - lėtai nurodymus duoda instruktorius. Spaudimas ausyse numalšinamas pučiant orą per pirštais užspaustą nosį. Išklausau ir instrukciją, kaip elgtis, jeigu akis ir nosį dengsianti kaukė netyčiom prisipildys vandens.
Narai po vandeniu bendrauja ženklais. Penkis iš jų įsimenu ir aš. Iš nykščio ir smiliaus suformuotas ratelis reiškia, kad viskas gerai. Į šalis kratoma ranka – neigiamas atsakymas. Į viršų iškeltas nykštys duos ženklą, kad neriam į viršų, nuleistas į apačią – nerkime gilyn.
Šiek tiek nerimauju, ar sugebėsiu tinkamai viską atlikti, ar atsidūrusi ten, kur niekad nebuvau, sugebėsiu prisiminti neseniai išgirstą informaciją.
Galiausiai bendram į vandenį. Vargais negalais užsidedu plaukmenis. Pasirodo nėra jau taip paprasta – ant kairės kojos stovi, dešine ranka mauniesi plaukmenį. Metas kaukei. Prieš tai ją reikia gerai paspjaudyti, o seiles nuplauti šlakeliu ežero vandens. Ši procedūra atliekama tam, kad panėrus povandeninį pasaulį matytum aiškiai - stiklas nerasotų.
Likus akimirkai iki lemiamo momento netveriu savam kailyje. Sunku laikyti pusiausvyrą. Jaudinuosi, todėl bent keletą kartų pasitreniruoju, kaip kvėpuoti per reguliatorių.
Metas. Instruktorius ima už rankos ir mes ant kranto tupintiems kolegoms dingstame iš akiračio. O mums akyse iš lėto atsiveria kitoks pasaulis. Kol kas visą dėmesį sutelkiu į savo veiksmus – lengvą plevenimą kojomis (jaučiu, kad plaukmenimis apautomis kojomis mosikuoju visai ne taip, kaip sausumoje nurodė instruktorius, tačiau nėra kur dingti). Stengiuosi kvėpuoti tolygiai, kartais primiršdama, kad per burnoje esantį reguliatorių reikia ne tik įkvėpti, bet ir iškvėpti. Netrunku ausyse pajusti ir spaudimą. Jis dingsta, kai padarau tai, kas buvo aiškinta krante.
Instruktorius klausia, ar man viskas gerai. Parodau sutartinį ženklą ir mes grimztame gilyn.
Atsiveria povandeninių augalų džiunglės. Sklendžiame virš jų tai priartėdami, tai nutoldami.
Pasijuntu lyg sapne. Viskas atrodo mistiška ir netikra. Instruktorius purto mano ranką ir rodo užsimaskavusią lydeką. Priplaukiame labai arti. Kurį laiką ji mūsų nepastebi, tačiau ilgai netveria ir šauna į šalį. Apie vis didėjantį gylį man praneša suskaudusios ausys. Laimei, nepatogumas išnyksta atlikus tą stebuklingą pūstelėjimą.
Neapsakomai geras jausmas regėti medžiojančias žuvis. Tarsi tau būtų suteikta kažkokia neįtikėtina privilegija akies krašteliu žvilgterėti į kitokį pasaulį. Arba lyg kažkas į ausį šnibždėtų pačią didžiausią paslaptį. Dešimtys žuvų spiečių staigiai nardo tai pirmyn, tai atgal. Didesnės dar greitesniu judesiu taikosi jas sučiupti. Povandeninė gyvybė tiesiog pulsuote pulsuoja akyse. Geras jausmas, nes ausyse mirtina tyla, kurią papildo iškvepiamo ir į viršų burbulų pavidalu kylančio CO2 garsas.
Kūnas yra visiškai nekontroliuojamas, jeigu instruktorius nors akimirkai paleistų mano ranką, vartyčiausi kaip koks astronautas kosminėje stotyje. Galvą užplūsta milijonai minčių, o akys vis negali patikėti tuo, ką mato. Tiek daug įspūdžių, kuriuos norisi sakyti čia ir dabar, tačiau burnoje - kvėpuoti po vandeniu leidžiantis reguliatorius.
Atrodo, kad virš Trakuose esančio ežero dugno sklendžiame visą amžinybę. Šios povandeninės ekskursijos gidas – instruktorius Gintas duoda ženklą, kad tuoj grįšime į paviršių. Išnirus pritrūkstu žodžių, nors, regis, dar prieš akimirką emocijos veržte veržėsi. Tesugebu paklausti, į kokį gylį buvome panirę. Tuoj sulaukiu atsakymo – šeši metrai. Sužinau ir dar vieną pribloškiančią naujieną – po vandeniu praleidome pusvalandį. Praradusi laiko nuovoką buvau įsitikinusi, kad nardėme gerokai ilgiau.
Iš povandeninio pasaulio parsiplukdyta ramybė neapleidžia kelias valandas. Nepamirštamų įspūdžių daug, tačiau kažkodėl liežuvis neklauso ir sunkiai sekasi megzti pokalbį. Labiau norisi tylėti, mintyse vėl ir vėl atsukti tą neseniai matytą povandeninio kino filmą.
Mano kiek keistą būseną paaiškina po gelmes lydėjęs ir rankos nė akimirkai nepaleidęs instruktorius: „Tokie nėrimai suteikia daug emocijų. Dažniausiai išnėręs naujokas tyli, nieko nepasakoja, kiek vėliau atsigauna, atsigeria karštos arbatos ir pradeda nesustodamas pasakot, ką matė, kas patiko. Po vandeniu patiriami tokie įspūdžiai tokie, kad iš karto viską papasakoti žmonėms būna sunku“.
Leistis į pažintinį nėrimą su instruktoriumi susigundo vis daugiau asmenų. Naras pastebi, kad po truputį nyksta įsitikinimas, jog povandeninis pasaulis – tik profesionalams.
„Pasižvalgyti po ežerų gelmes gali kiekvienas, kuris neturi problemų su ausimis, kraujotaka ir širdimi“, - sako patyręs naras G. Krakauskas, ne vienam naujokui padėjęs atrasti povandeninį pasaulį. Naras pasakoja, kad Lietuvos ežerai pakankamai skaidrūs, todėl trokštantiems įspūdžių nebūtina vykti į egzotiškas šalis. Anot jo, pažintinis nėrimas – ne tik įsimintina pramoga ir smagus nuotykis. Daugiau kaip pusė tai patyrusių asmenų vėliau ateina į nardymo kursus ir ši pramoga tampa pagrindiniu laisvalaikio užsiėmimu ar pomėgiu.
* * *
Galimybę susipažinti su povandeniniu pasauliu lrytas.lt komandai suorganizavo nardymo įranga prekiaujanti, pažintinius nėrimus, kursus ir keliones rengianti įmonė „Diugonis“.
