Vienoje geodezinius matavimus atliekančioje įmonėje besidarbuojantis D. Gimbutas šios vasaros atostogas paskyrė piligriminei kelionei vadinamuoju Šv. Jokūbo keliu.
Su draugais planuojant kelionę, D. Gimbutui ramybės nedavė mintis, kad piligriminės kelionės laiką reikia skirti ne tik poilsiui, bet prasmingesniam tikslui.
Vieną dieną tauragiškis suprato, kad piligrimas privalo ne tik spręsti savo poreikius, bet ir pagelbėti kitiems žmonėms.
Pasiūlė pagalbą neįgaliems vaikams
D. Gimbuto idėja kelionės metu rinkti pinigus vaikų poreikiams susidomėjo Tauragės vaikų reabilitacinio centro-mokyklos „Pušelė“ direktorė Elena Kedavičienė.
Keliautojui ji papasakojo, kad neįgaliems vaikams reikalinga 45 tūkstančius litų kainuojanti druskų terapijos įranga.
Ši imunitetą stiprinanti, kvėpavimo takų ligas gydanti įranga, anot direktorės, sumažintų „Pušelę“ lankančių 247 vaikų sergamumą.
„Kai pasikalbėjau su Donatu, galvojau, kad nebesvarbu, ar kas nors paaukos pinigų, - svarbiausia, kad Tauragėje yra jaunų žmonių, turinčių supratimą padėti kitiems.
Donato geranoriškumas mane nustebino ir pradžiugino, nes pagalbos ranką mūsų šalyje tiesiama vangiai. Mūsų centrą materialiai remia vokiečiai iš Rydštato apskrities. Jie aukoja ir pinigus.
Vokiečiai savo gimtajame mieste organizuoja įvairius labdaros renginius, vaikšto po namus ir prašo žmonių ką nors paaukoti neturtingiesiems. Jie tai daro lengvai, su džiaugsmu. Mūsų šalyje kreivai žiūrima, kai paprašai pagalbos, be to, prašyti būna nedrąsu“, - sakė E. Kedavičienė.
Pinigų davė ir užsieniečiai
Po beveik mėnesį trukusios kelionės grįžęs į gimtąjį miestą, D. Gimbutas apsilankė „Pušelėje“ ir su liūdesiu pranešė, kad nepavyko įgyvendinti piligriminės kelionės tikslo.
Kelionės metu vyras interneto portaluose dalijosi kelionės įspūdžiais ir pabrėždamas, jog renkami pinigai druskų terapijos įrangai, kvietė žmones mobiliuoju telefonu siųsti trumpąsias žinutes ir aukoti 5 ar 10 litų arba dalį savo lėšų pervesti į „Pušelės“ sąskaitą banke.
Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ keliautojas draugų prašė bent vieną dieną negerti kavos, o pinigus, kuriuos jie būtų sumokėję už kavos puodelį, paaukoti neįgaliems vaikams.
Šv. Jokūbo kelyje Donatas nepasakojo piligrimams apie idėją padėti neįgaliems vaikams. Apie tai jis pasidalijo tik vieną kartą, kai bendravo su keliais užsieniečiais. Šie lietuviui padavė 100 eurų ir paprašė šiuos pinigus skirti reikiamai įrangai.
Po kelionės paaiškėjo, kad į sąskaitą banke nepervestas nė litas, o SMS žinutes parašė vos kelios dešimtys žmonių. Deja, dalis paaukotų lėšų atiteko mobiliojo ryšio paslaugas teikusiai bendrovei.
Tačiau E. Kedavičienė pasidžiaugė ir tokiu menku įnašu, nes Donato entuziazmas suteikė vilties, kad yra neabejingų žmonių vaikų poreikiams.
Pats keliautojas mano kitaip: „Iš pradžių tikslo įgyvendinimą planavau azartiškai, nes galvojau, kad ir be labdaros organizacijų, televizijos rengiamų labdaros akcijų įmanoma padėti vaikams.
Buvau įsitikinęs, kad idėja aukoti pinigus druskų terapijos įrangai – graži, gera, todėl įgyvendinti ją bus lengva, bet po kelionės reikėjo pripažinti, kad aplinkui per daug abejingų žmonių.
Dabar galvoju, kad turbūt ne vienas žmogus, paskaitęs apie mano kelionės tikslą, svarstė, kad kažkas vėl sugalvojo, kaip išvilioti pinigus. Bet žinau, kad draugai džiaugėsi mano sumanymu, tik, deja, jie nepadėjo. Nesitikėjau, kad bus toks abejingumas. Tai nuvilia, rankos nusvyra, bet tai, kas nesužlugdo, padaro stipriu“.
Keliauja su piligrimo pasu
Gilias religines šaknis turintis Šv. Jokūbo kelias, vingiuojantis apie 800 kilometrų Ispanijos šiaurine dalimi, baigiasi Santjago de Kompostela mieste.
Kelionės pradžioje keliautojas gauna piligrimo pasą, kuriame yra pažymėtas maršrutas iki Santjago de Kompostela miesto.
Piligrimų kelias ant pakelės stulpų, pastatų žymimas geltonomis strėlytėmis ir geltonomis kriauklėmis mėlyname fone.
Nakvynės vietose piligrimo pase dedamas antspaudas su piligrimystės simbolika ir data.
Už nakvynę turistų stovyklose ar viešbučiuose reikia mokėti iki 10 eurų, dar panašiai tiek kainuoja pietūs.
Yra keletas piligrimams skirtų vietų, kur už nakvynę nereikalaujama atlygio, bet ten būna aukų dėžutės, kurias dažnas papildo, atsidėkodamas už gautą nemokamą karštos sriubos porciją vakarienei bei skrebutį su džemu pusryčiams.
Tikslas – apkabinti apaštalo statulą
Kelionės pabaigoje visi piligrimai susirenka į Santjago de Kompostela miestą, kur jie gauna liudijimą apie piligrimystę.
Į lotynų kalba parašytą liudijimą, už kurį reikia sumokėti 1 eurą, įrašomas piligrimo vardas, pavardė, data bei tautybė.
Piligrimai būtinai aplanko katedrą, kurioje yra krikščionybės skelbėjo apaštalo Šv. Jokūbo palaikai ir jo statula. Piligrimai laiptais pakyla prie statulos ir ją apkabina iš nugaros tikėdami, kad tą akimirką atleidžiamos jų nuodėmės.
„Aš paliečiau statulą, bet ne dėl religinių įsitikinimų, o simboliškai.
Aš manau, kad, kai kiekvienas žmogus sau atleidžia nuodėmes, jos yra atleistos“, - kelionės įspūdžiais dalijosi D. Gimbutas.
Dalį kelio skaudėjo kojas
Nemažai lėšų kainavusią kelionę lietuvis pradėjo Prancūzijos mieste Saint Žan-Pied de Porte.
Kasdien pėsčiomis įveikdamas apie 30 kilometrų į Santjago de Kompostela miestą jis nukako per 27 dienas.
Mėgstantis sportuoti tauragiškis prisipažino, kad kelionės pradžia buvo sunki: įveikus 1 tūkst. 40 metrų aukščio kalną, ėmė skaudėti kojų sąnarius.
„Kai kelias savaites keliavau šlubuodamas, vieną vakarą sudvejojau, ar verta kojas aukoti dėl tikslo pasiekti piligriminės kelionės pabaigą.
Laimei, bemąstant skausmas pamažu pasitraukė.
Kelionėje skaudėjo ne tik kojos. Kambaryje miegojau su kosinčiais užsieniečiais, o kitą dieną ir aš sunegalavau: buvo pakilusi temperatūra, todėl reikėjo gerti vaistus“, - apie sunkumus pasakojo tauragiškis.
Susipažino su kitataučiais
Lietuvis ėjo spartesniu tempu, todėl atsiskyrė nuo lietuvių draugų grupės, o piligrimų kelyje sutiko įvairių tautybių žmonių.
Vienas linksmesnių potyrių bendraujant su kitataučiais buvo bandymai taisyklingai atkartoti jų vardus bei klausyti, kaip jie bando padaryti tą patį.
Po kelių kartų Donatas nusprendė nešvaistyti laiko mokant užsieniečius teisingai ištarti jo vardą.
„Vyriausias kelionėje sutiktas žmogus – 83 metų kanadietis. Piligrimų keliu šis linksmai nusiteikęs vyras keliavo su trisdešimt metų jaunesne žmona.
Teko sutikti piligrimų keliaujančių su dviračiais, savo augintiniais, dažniausiai tai būdavo šunys. Kartą mačiau ir asilą, apkrautą daiktais ir vos į kalną bekopiantį.
Su gyvūnais einantys piligrimai, kiek pastebėjau, nakvoja lauke, dažnas turi mažą palapinę. Ir aš vieną kartą miegojau po atviru dangumi, bet naktį pažadino lietus“, - apie piligrimus pasakojo Donatas.
Džiaugiasi įgyta patirtimi
Piligriminėje kelionėje tauragiškiui buvo svarbiausia dvasinių bei fizinių jėgų išbandymas, nuotykiai, pamokos, patirtos bendraujant su piligrimais.
„Piligrimai keliauja ne tik dėl religinių priežasčių. Daugumos jų tikslas – permąstyti, pasverti savo gyvenimą, išspręsti kokias nors problemas, suplanuoti ateitį.
Tokioje kelionėje tai lengva padaryti todėl, kad piligrimas atitrūksta nuo kasdienybės, laiką leidžia vienas.
Aš nevengiau bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir įgijau tokios patirties, kurios negavau ir, manau, negausiu Tauragėje“, - teigė vyras.
Jis suprato, kad, norint išsaugoti santykius su žmonėmis, pasiekti geresnį bendravimo rezultatą, reikia gerbti žmones, apsvarstyti, kaip su jais elgtis, ką pasakyti: „Dabar žinau, kad su vienais žmonėmis bendravimą reikia puoselėti, o nuo kitų geriau atsiriboti ir savęs nežlugdyti“. Kai kurie užsieniečių kasdieniai rūpesčiai tauragiškį stebino: „Viena italė papasakojo, kad rinkdamasi, kokį vyną jai pirkti, ji visada žiūri į vyno pagaminimo datą ir bando prisiminti, kokia vasarą buvo tame regione, kuriame pagamintas vynas. Jai bekalbant, aš supratau, kad, nemėgdamas vyno, savo gyvenime turiu vienu rūpesčiu mažiau“.
Kelionėje apmąstydamas gyvenimo prasmę, D. Gimbutas suvokė, kad žmonės per daug sureikšmina pinigus: „Iš kelionės grįžau su tokia nuostata, kad pinigai turi būti pagalbine priemone siekiant kažko, o ne pagrindinis gyvenimo tikslas.
Toks įsitikinimas tikrai man padės lemiamais gyvenimo momentais pasirinkti teisingą kelią“.
