Vos pravažiavus kelio ženklą, žymintį Karklės gyvenvietės pradžią, abipus kelio, vingiuojančio per pajūrio miškus, nusidriekia kelių šimtų metrų ilgio mašinų eilės. Siauras kelias karštomis vasaros dienomis tampa sunkiai pravažiuojamas. Jame turi išsitekti ir prasilenkti ne tik automobiliai, bet ir dviratininkai bei pėstieji.
Prie Olando kepurės skardžio traukiantys vairuotojai nenoromis tampa pažeidėjais, o ne vietoje paliktos mašinos - pajūryje siautėjančių ilgapirščių taikiniu.
Į laukinį Karklės paplūdimį atvykstantiems žmonėms kišenėje ieškoti litų nereikia – čia nėra nei automobilių aikštelės, nei mokesčio už stovėjimą. Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantis ir lankytojų pamėgtas unikalus gamtos kampelis, regis, rūpi tik gamtosaugininkams. Šie nuogąstauja, jog dėl didelių transporto srautų ir netvarkos kenčia miško paklotė.
Tvarką įvestų mokestis
Nors automobilius leidžiama statyti tik vienoje kelio pusėje, vairuotojai šių apribojimų nepaiso ir mašinas palieka kur pakliūva. Pajūrio regioninio parko darbuotojai pagal galimybes sergsti ir baudžia tik gamtinio rezervato teritorijoje įžūliai važinėjančius pažeidėjus, mat šioje zonoje galima keliauti tik pėsčiomis arba dviračiais.
„Saugoti mišką – mūsų prioritetas, o tie, kurie palieka automobilius abipus kelio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, tuo jau turi rūpintis policija. Tačiau ir ji neturi pajėgų suvaldyti situaciją – pažeidimai vasarą būna masiniai, tad tektų bausti kone visus iš eilės“, - svarstė Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.
Neabejojama, jog situacija Karklėje pasikeistų iš esmės, jeigu čia būtų įvesta vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą. Tokia tvarka jau kelerius metus galioja Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančioje pajūrio juostoje – Giruliuose, Melnragėje bei Smiltynėje.
Iš pradžių sutiktas priešiškai, mokestis ilgainiui padėjo sureguliuoti transporto srautus. Dabar problemų dėl ne vietoje pastatytų automobilių nebemato nei policija, nei vietos valdžia. Iš poilsiautojų surinktos lėšos skiriamos paplūdimių aikštelėms tvarkyti.
Remontui trūksta lėšų
Trijų kilometrų ilgio ruožas nuo Girulių iki Karklės gyvenvietės liko vienintelis, kuriame automobilių stovėjimo aikštelių nėra. Tad poilsiautojams nelieka nieko kito, kaip mašinas palikti šalikelėje.
Vietinė rinkliava Karklėje gali įsigalioti ne anksčiau kaip po poros metų. Prieš tai turi būti baigta kelio Karklė-Dargužiai rekonstrukcija, kuriai rengiamasi jau kone dešimtmetį. Kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtino, kad šis projektas laukia savo eilės. Kol kas pirmenybė kitų metų programoje suteikta keliui Smiltynė-Nida atnaujinti. Ar biudžete užteks lėšų ir Karklės keliui, paaiškės šių metų pabaigoje.
„Kai rekonstrukcija bus baigta, tik tada galėsime galvoti apie automobilių stovėjimo apmokestinimą. Kol kas kelininkai nemato tikslo investuoti į bilietų automatus, kuriuos, pradėjus kelio remonto darbus, tektų išardyti“, - aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas.
Automobiliai – jaukas vagims
Kilometro ruože nuo jūros driekiasi valstybiniai miškai, kuriuos kirsti ir vietoje jų įrengti aikšteles nė nesvarstoma. Beveik visa likusi žemė abipus kelio priklauso privatiems asmenims. Kai kurie sklypų savininkai jau bandė savo valdas paversti mokamomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, tačiau tokia paslauga atvykstančių poilsiautojų nesudomino – žmonės mieliau nemokamai palieka mašinas šalia kelio, kur jos neretai tampa ilgapirščių taikiniu. „Gal ir nesaugu, bet užtat mokėti nereikia“, - į klausimą, kodėl nesinaudoja saugomomis aikštelėmis, atšauna vairuotojai.
Dar šių metų pabaigoje turėtų būti baigta įrengti 28 vietų aikštelė Pajūrio regioninio parko sklype. Dar vieną tokio paties dydžio aikštelę numačiusi įrengti ir savivaldybė. Pagal 2007 metais patvirtintą specialųjį planą kelių kilometrų ruože Karklėje numatyta ir daugiau aikštelių automobiliams. Ar jos bus įrengtos, priklausys ir nuo žemės savininkų.
