Dėmesys aprangai
Pirmoji klaida, kuri jojimo metu tikrai pakiš koją – netinkamas aprangos pasirinkimas. Net nebandykite rengtis neelastingų, nepatvarios medžiagos kelnių. Tikėtina, kad kitaip jodami vis galvosite ne apie žirgą – mintyse melsitės, kad tik tos nelemtos kelnės nesuplyštų. Jos neturi būti slidaus audinio, trukdyti žargstytis.
Avalynė – taip pat ne mažiau svarbi. Batai turi būti uždari, geriausia nedidele, 1,5–2 centimetrų pakulne. Paplūdimio šlepetės ar puse dydžio per dideli balerinų tipo bateliai suteiks daugiau kančių nei patogumo.
Tie, kurie pajodinėti žirgais ketina tik kartais, specialios jodinėjimo amunicijos gali ir nepirkti, tačiau tie, kurie tuo nori užsiimti rimtai, turi įsigyti šiam sportui skirtą profesionalią aprangą, o ji būna ir ekonominės klasės, ir tinkamos eiti kone į aukštuomenės vakarėlius. Ir čia egzistuoja mados. Taupantys ir netingintys raustis po dėvėtų drabužių parduotuves specialią jojimo aprangą gali atrasti ir ten.
Šalmas – galvos puošmena ir apsauga, be kurio lipti ant žirgo draudžiama. Neturintys nuosavo šalmo tuo bus aprūpinti žirgynuose, jų ten apstu.
Tinkamai apsirengusius jojimo treneriai jus užsodins ant žirgo (jeigu nesugebate to padaryti patys). Paaiškins, kad kojas reikia laikyti suglaudus, ir nuolat primins, kad sėdint ant žirgo būtina išlaikyti tiesią nugarą. Visada!
Pradedantiesiems – tik gerai išmokyti žirgai
Kiekvienas raitelis turi mokėti ne tik užlipti ant pabalnoto žirgo, bet ir žinoti, kaip jį prižiūrėti. Kaip portalui lrytas.lt sakė „Lietuvos žirgyno“ Vilniaus filiale Riešėje dirbanti jojimo trenerė Justina Vaitiekutė, pageidaujantys pažinti žirgą nuo A iki Ž yra išmokomi, kaip išvalyti gardą, kaip gyvūną pabalnoti, išmaudyti, sušukuoti, pašerti ir išvesti į ganyklą. Šitaip žirgas greičiau prisijaukinamas.
Pradedančiam jojikui treneriai parenka gerai išmokytą, naujokus pripažįstantį ir komandų klausantį žirgą. Priklausomai nuo veislės, fiziškai gyvūnas subręsta trečiaisiais ketvirtaisiais savo gyvenimo metais. Iš pradžių jis pratinamas prie ėjimo ratu, balno, svorių, lipimo ant jo, tik tada treniruojamas. Pagrindinis žirgo paruošimas užtrunka iki vienerių metų.
„Pradedantiesiems parenkami gero charakterio, paklusnūs žirgai, kurie nenori nusikratyti jauno, nepatyrusio raitelio. Žirgai jaučia, kad jojikas pradžiamokslis, todėl dažnai ignoruoja jo nurodymus, nevykdo komandų, kaip reikia. Būna, kad ima ir nušveičia ant žemės“, – nusišypsojo „Lietuvos žirgyno“ Vilniaus filialo vadybininkė Justina Paknytė.
Geriausia, kai žirgas ir raitelis yra vienas kitam proporcingi. Jeigu jojikas – stambus aukštas vyras, žirgas taip pat parenkamas didesnis. Tiesa, vaikams treneriai dažniausiai skiria ne ponius, kaip daugelis gali pamanyti, o jau užaugusius žirgus, nes jie būna geriau ištreniruoti. Mažesniems žirgams reikia stipraus ir nedidelio ūgio raitelio, o tokių rasti gana sudėtinga.
Balso tonas ir elgesys su žirgais – ramūs
Nusprendę žirgu pajodinėti įkaušę, galite sulaukti gyvūno nemalonės. Žirgai nemėgsta girtų žmonių, todėl treneriai apsvaigusių asmenų prie jų neprileidžia. Su alkoholio padauginusiu žmogumi žirgas gali pasielgti itin nedraugiškai. Jeigu jojikas su žirgu elgsis tinkamai, gyvūnas niekada jo nenuskriaus.
Nepatartina prie žirgo priartėti iš užpakalio – gyvūnas gali išsigąsti. Jis pasijus medžiojamu, todėl į gynybą gali pasitelkti kanopas ir dantis. Suveiks savisauga.
Dar vienas dalykas, kurį reikia žinoti norintiems susidraugauti su žirgais, tai, kad šie gyvūnai bijo stiprių garsų ir staigių veiksmų.
„Žirgai reaguoja į balso toną. Prie jo geriausia elgtis ramiai, kalbėti švelniu tonu. Žirgo geriau neprovokuoti. Tai gyvūnas, sveriantis vidutiniškai dešimt kartų daugiau už žmogų“, – portalui lrytas.lt priminė J.Paknytė.
Žirgo išlaikymui – mažiausiai 1000 litų per mėnesį „Lietuvos žirgyne“ Vilniaus filiale iš viso apsigyvenę 370 žirgų. Ten galima susipažinti su arabų, trakėnų žirgais, seno ir stambaus tipo žemaitukais, Lietuvos sunkiaisiais ir Šetlando poniais. Pagrindinis šio žirgyno tikslas – išsaugoti lietuviškų veislių genofondą. Seno ir stambaus tipo žemaitukai, kurių čia laikoma 108, pripažinti tautinio paveldo dalimi ir žirgyne veisiami daugelį metų. Seno tipo, 142–143 centimetrų ūgio, žemaitukai dažnai startuoja dailiajame jojime. Gerų rezultatų pasiekia konkūruose. Didelė dalis jų parduodami užsienyje kaip brangūs sportiniai žirgai.
Stambaus tipo žemaitukai dažnai naudojami lauko darbams. Tai – kinkomas žirgas. Jų veislynas Dusetose.
Trakėnai skirti sportui ir laisvalaikiui. Šio tipo žirgai rodo puikius pasiekimus sporte. „Lietuvos žirgyne“ Vilniaus filiale išauginti Luitas, Grantas, Komfortas ir Gluosnis yra tapę daugkartiniais konkūrų čempionais. Jie demonstruoja gerus rezultatus tarptautinėse varžybose. Vilniuje jų laikoma apie 100, o „Nemuno žirgyne“ Šilgalių kaime – 400. Vadybininkė J.Paknytė sakė, kad mažiausia suma, kurios prireikia žirgo šeimininkui, kad šiuo tinkamai būtų pasirūpinta – 1000 litų per mėnesį. Tai yra minimali suma, kurios reikia gyvūno priežiūrai: pašarui, vitaminams, kalviui.
„Lietuvos žirgyne“ Riešėje veikia ir „žirgų viešbutis“. Norintys augintinį čia palikti mėnesiui turės sumokėti 750 litų. Už šią sumą gyvūnas bus pamaitintas, nuvestas į aikštyną, maniežą, bus sutvarkytas jo gardas.
Į žirgynus žmonės atvyksta ne tik išmokti jodinėti, bet ir pasivažinėti žirgų tempiama karieta bei pasifotografuoti mergvakario ar vestuvių proga.
„Mūsų žirgyne dažnai švenčiami ir gimtadieniai, svečiai mokomi jodinėti. Akademinė valanda jojimo kartu su treneriu kainuoja 50 litų. Vasara dažniausiai jojama aikštyne, o žiemą pramogaujama manieže. Žirgynas veikia ištisus metus“, – pasakojo J.Paknytė.
* * *
Lrytas.lt žurnalistei galimybę išbandyti šią pramogą suteikė bendrovė „Laisvalaiko dovanos“.
