Senamiesčio ir Ulonų gyvenamosios teritorijos bendruomenės ir kitos Alytuje veikiančios visuomeninės organizacijos pakvietė alytiškius į pirmą kartą Lietuvoje vykusias vidurnakčio eitynes.
Temstant daugelio kartų pamėgtame miesto sode prie rožyno, gaivinamo ir trykštančio fontano, apie meilę gimtajam miestui, prisiminimuose saugomus brangius praeities įvykius ir išėjusius žmones, pritardamas gitara, savo kūrybos dainas atliko Albertas Antanavičius-Šekspyras.
Į jaukų susitikimą susirinkę apie 300 įvairaus amžiaus alytiškių ir svečių plojimais pritarė, kad Alytuje būtų įsteigti namai, kuriuose beviltiškus ligonius slaugyti padėtų kuo daugiau savanorių.
Tuo jau rūpinasi „Tėviškės namų“ savanorių centras, bendradarbiaujantis su Mančesterio vadinamuoju hospisu - slaugos paramos namais, ir Didžiojoje Britanijoje populiarias vidurnakčio eitynes savanoriams pritraukti pasiūlęs surengti ir Alytuje.
Už simbolinę auką šios akcijos dalyviams buvo įteiktos ant akmenuko pritvirtintos žvakutės ir ažūriniai krepšeliai iš balto popieriaus, ant kurio kiekvienas rašė laišką su linkėjimais išėjusiems Anapilin brangiems žmonėms ir pirmiausia juos sudėjo aplink fontaną.
Po koncerto iš miesto sodo pajudėjusi eisena žvakutes su krepšeliais nunešė prie šv.Angelų Sargų bažnyčios ir jais apjuosė Laiminančio Kristaus paminklą.
O toliau vidurnakčio eitynės tęsėsi į Nemuno pakrantę, sveikatingumo centrą „Prieplauka“ kartu pasiklausyti muzikos ir pasidžiaugti žvaigždėtu iškeliaujančio rugpjūčio dangumi. ˙
