Žmogaus ir žirgo ryšys per amžių amžius buvo tvirtas kaip plienas, patikimas kaip šveicariškas laikrodis. Tik automobilių su oro kondicionieriais amžiuje žmogaus ir žirgo draugystė iširo. Dėl žmogaus kaltės. Todėl vis atsiranda niurzgančių, kad raiteliai, ypač – jojantys ilgus nuotolius yra žirgų kankintojai.
„Kodėl? – stebisi CuChullaine'as O'Reilly (59 m.), žinomas keliautojas, Karališkosios geografų draugijos narys ir Ilgų nuotolių jojikų gildijos (The Long Riders' Guild) įkūrėjas ir idėjinis vadas. – Juk žmonės žirgais planetą tyrinėjo 6000 metų. Bet per dvi tris kartas dauguma žmonių prarado ryšį su šia gyvybiškai svarbia žmonijos istorijos dalimi. Žmonija kenčia nuo jojimo amnezijos, todėl žmonės stebisi sutikę raitelius”.
Nepaprasta, nuotykių filmų scenarijaus verta CuChullaine'o O'Reilly gyvenimo istorija neprivertė jo nulipti nuo žirgo ir atsisakyti nepaprastos draugystės su keturkoju, galinčiu nunešti į bet kurį pasaulio kraštą. CuChullaine'as O'Reilly buvo pagrobtas, kankinamas, žiūrėjo į akis mirčiai, bet niekada neatsisakė savo idėjų.
Su žmona Basha jis ir dabar keliauja žirgais. O su pasauline bendraminčių gildija ryšį užmezgę lietuviai didžiuojasi stoję į vieną gretą su žmonėmis, kuriems jojimas – daugiau nei pomėgis. Tai – visa gyvenimo filosofija.
Istoriniai lietuvių žygiai žirgais iki Juodosios jūros 2010 m. ir iki Krokuvos 2011 m. pasiekė tikslą: apie vienintelę pasaulyje lietuvišką žirgų veislę žemaitukus daugiau sužinojo ne tik lietuviai. Apie šiuos ištvermingus, draugiškus ir neaikštingus žirgus sužinojo ir pasaulis.
Kitų metų pavasarį ankstesnių istorinių žygių sumanytojai planuoja leistis į dar vieną išskirtinę kelionę: pašto karietomis senuoju pašto keliu. Šis kelias kerta dabartines Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijas. Numatomas maršruto ilgis – 1200 km. Koloną lydės nedidelė raitelių grupė su stambiųjų žemaitukų veislės žirgais.
Apie šią kelionę – dar truputį per anksti kalbėti, tačiau lrytas.lt skaitytojams pateikiame išskirtinį interviu su CuChullaine'u O'Reilly – raiteliu, keliautoju, rašytoju, kuris greitai baigs dar vieną svarbų gyvenimo etapą – jojimo tyrinėjimo enciklopediją (“Encyclopaedia of Equestrian Exploration”). Jei pavyks, enciklopedija bus greitai baigta, ir kitąmet CuChullaine'as O'Reilly leisis į neeilinę kelionę žirgu aplink pasaulį.
– Kaip tapote raiteliu, ilgų nuotolių jojiku? – lrytas.lt paklausė CuChullaine'o O'Reilly.
– Studijavau klasikinį dresiravimą JAV ir Anglijoje, bet supratau, kad nerasiu, ko ieškau, jodinėdamas ratu kaip auksinės žuvys stikliniame akvariume.
Todėl 1970 metų pabaigoje išvykau į Afganistaną – kad galėčiau jodinėti šioje pusiau laukinėje šalyje. Kai 1979 metais šalyje prasidėjo karas, savo veiklą perkėliau į Pakistaną. Vienas keliavau žirgu per Šiaurės Vakarų pasienio provinciją ir tapau pirmuoju žmogumi nuo 1927 metų, perjojusiu tą kraštą. Pirmas nuo tada, kai tai padarė paskutinis britų kavalerijos patrulis.
Vėliau leidausi į kelionę per šiaurės Pakistaną – keturis kalnų masyvus, tautas su galybe kalbų. Per tą kelionę buvau pagrobtas, areštuotas, kankinamas ir neteisingai įkalintas (1983 m. pasaulyje buvo mažai vietų, pavojingesnių už Pešavarą Pakistane. Vos už kelių kilometrų nuo miesto vyko laukinis karas tarp SSRS ir Afganistano modžahedų. Kai Pešavaras nebuvo bombarduojamas, jo gatvėse būriavosi įvairaus plauko tipai: laisvės kovotojai, šnipai, nelegalai. CuChullaine'as O'Reilly neblogai žinojo Pešavaro apylinkes, mokėjo vietinių tautų dialektus, pats buvo priėmęs islamą, todėl nesijaudino rteliginių kliūčių. Žurnalistas ir jojimo tyrinėtojas pasiryžo joti per šį laukinį kraštą. Tačiau kelionė daug kainavo – jo žirgas krito ir buvo suvalgytas vietinių, pats raitelis pagrobtas, kankintas, įkalintas liūdnai pagarsėjusiame Pakistano kalėjime su žmogžudžiais, banditais, kekšėmis ir princais. – Aut.).
Šiuos nuotykius aprašiau knygoje „Khyber riteriai“ („Khyber Knights“) (Khyber – Afganistaną ir Pakistaną jungianti kalnų perėja. – Aut.).
Jodinėjau 4 žemynuose, surinkau visus svarbiausius kelionių žirgais vadovus įvairiomis kalbomis. Turiu nemenką tokių knygų kolekciją.
– Kokios priežastys paskatino leistis į nuotykių pilnas, itin sunkias ir dažnai pavojingas ilgas keliones žirgais?
– Tokios kelionės – ne tik daugybė kilometrų. Tai kelionė, kurią atliekate drauge su žirgu ir turite įveikti daugybę nematomų sienų. Norėjau joti, kad ne tik pamatyčiau tolimus kraštus, bet ir siekdamas ištirti savo sielos užkaborius.
Deja, šiuolaikinis žirgų pasaulis tas paslaptis subanalino – dabartiniai žmonių siekiai baigia užsmaugti kadaise gyvą tyrinėjimo dvasią.
Kelionė žirgu – lyg kelionė į kalną: kuo sunkiau ir ilgiau einate, tuo daugiau matote.
– Kitąmet Ilgų nuotolių jojikų gildijai (The Long Riders' Guild) – 20 metų. Kuriais gilidijos laimėjimais labiausiai didžiuojatės?
– Pasaulyje, kuriame nesutarimai dėl religijos, tautybės ir politikos vis labiau kankina žmoniją, esame vienintelė tarptautinė organizacija, išskėstomis rankomis priimanti visus žmones ir jų arklius.
Kai gildija buvo įkurta, ilgos kelionės žirgais beveik neegzistavo. Tuomet vyko tik dvi ekspedicijos Pietų Amerikoje. Gildija jau įvykdė 125 ekspedicijas, dabar vyksta 13, planuojama 68. Šios ekspedicijos vyko beveik visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
– Pats jūs planuojate kelionę aplink pasaulį.
– Dvylika žmonių buvo Mėnulyje, bet joks žmogus nėra apjojęs aplink Žemę. Siekiame ne milijardus kainuojančio skrydžio į kosmosą, o norime atlikti įmanomą kelionę, per kurią įgyvendintume kai kuriuos savo tikslus. Tai būtų ne tik pirmoji kelionė aplink Žemę žirgais. Naudodami GPS technologijas sudarytume kelionės maršrutą, kad ir kiti raiteliai galėtų įveikti šį kelią žirgais.
Vienas mūsų tikslų – edukacinis interneto tinklas, skatinsiantis vaikus domėtis geografija.
Be to, norime surinkti visų žinomų veislių žirgų plaukų mėginius, kurie padėtų sukurti pirmąją pilną arklinių šeimos gyvūnų DNR grandinę.
Ne mažiau svarbus mūsų tikslas – vienyti žmones, mezgant ryšį su žirgu.
– Kuriai žirgų veislei skiriate pirmenybę?
– Viena svarbiausių mūsų gildijos idėjų – neišskirti jokios rasės, tautybės ar žirgo veislės.
Prieš atsirandant motorinėms transporto priemonėms, žmonės turėjo gyvūnus, kuriuos vadino „kelio arkliais“. Tai buvo ne stiprūs gyvuliai, kurie traukė ūkio padargus. Tai buvo ne greiti lenktynių žirgai. Tai buvo ne gražuoliai, jojantys paraduose.
Kelio arkliu buvo vadinamas tūkstančius mylių keliauti galintis ištvermingas žirgas. Jis galėjo valgyti bet ką, miegoti bet kur, išgyventi viską ir nepailsęs pasiekti tikslą.
Istorija rodo, kad kai kurių veislių žirgai kelio arkliais tampa dažniau nei kiti. Kai kurios nacionalinės veislės – Kamargo žirgai, mustangai ar žemaitukai – šiuolaikinis kelio arklio idėjos pavyzdys.
Kuriai veislei pats teikiu pirmenybę? Žiūriu, kad žirgo kojos būtų geležinės, kanopos – plieninės, kad jis pats būtų ramaus būdo, gebėtų ignoruoti pavojus, būtų ištikimas ir geros širdies. Jei žirgas turi šias savybes, man nesvarbu, kur jis gimė ar kaip jis vadinamas. Tai žirgas, kuris gali nešti mane per pasaulį.
– Kokių iššūkių baiminatės kelionėje aplink pasaulį?
– Iššūkiai? Kokie iššūkiai? Mano žmona Basha sakė, kad jei tai būtų ponių piknikas, tada visada šviestų saulė, maistas būtų nuostabus, o žmonės – draugiški. Žinoma, kad kelionėje aplink pasaulį atsiranda specifinių sunkumų. Jau vien dėl to, kad joti tenka tikrai ilgai.
Sibire ir Kandoje laukia ekstremalus oras. Bus sudėtinga ilgai keliauti per Rusiją – ne itin draugišką šalį.
Tačiau mane buvo pagrobę, antrankiais prirakinę prie kėdės, mušė kriketo lazda kone iki mirties. Vos nemiriau nuo hepatito ir vidurių šiltinės. Nepaisant visko, manau, kad mano sprendimas tapti jojimo tyrinėtoju reiškia, kad rizikuodamas gyvybe, atlikau dalį savo gyvenimo darbo.
Pavojų ieško tik kvailys. Protingas ilgų nuotolių raitelis juos išgyvena.
Automobilių su oro kondicionieriais amžiuje žmonės kenčia nuo jojimo amnezijos. Jie pamiršo, ką reiškia sūpuotis balne ir pabandyti rasti asmeninę laisvę.
Bet žmonija labai nedaug pasikeitė nuo tada, kai buvo pastatyta Cheopso piramidė. Juk ji buvo statoma apgaudinėjant ir išnaudojant tūkstančius. Kiekvienas vyras ir moteris turi susidurti su savo baime ir pamėginti iš jos išsivaduoti. Kartai po tūkstančio metų mūsų laikas irgi atrodys romantiškas.
Pasaulis vis dar priklauso nebijantiems rizikuoti ir leistis į nežinomus pavojus. Mūsų žirgai vis dar nori mus ten nunešti.
* * *
CuChullaine'o O'Reilly rengiama enciklopedija – didžiausias kada nors darytas tyrimas apie ilgų nuotolių jojikų keliones. Žurnalistas neseniai baigė skyrių apie raitelių sveikatą. Jau parašyti 62 skyriai, daugiau kaip 1600 puslapių, padaryta per 700 nuotraukų. Liko apie 15 skyrių. Enciklopedijoje bus sukauptos visos žmonių žinios apie ilgas keliones žirgais.
Bet ši enciklopedija bus pernelyg didelė knyga, kad ją būtų galima imti į kelionę. Tai – istorinė ir filosofinė knyga net apie tai, kaip įsigyti žirgą.
Bet mažesnis projektas – beveik baigtas. Tai - „Kelionių žirgais vadovas“. Jis bus pakankamai mažas, kad būtų galima įsimesti į švarko kišenę ar balnakrepšį. Jame nebus jokios istorijos, filosofijos – tik svarbiausi patarimai apie kiekvieną kelionių žirgais aspektą: kaip kirsti upes, kaip elgtis su pasieniečiais, kaip pasirinkti tinkamą balną, ką daryti, kai jūsų arklys yra pavogtas. Šis vadovas bus išverstas į daugelį pasaulio kalbų, tarp jų – ir lietuvių.
