Kardiologai S. ir A.Aidiečiai kartu būna darbe, kartu ir atostogauja, tačiau niekada negulinėja paplūdimyje – jų atostogos būna aktyvios. Apie tai rašo „Lietuvos rytas“.
Anksčiau pora žavėjosi lindihopu, tad atostogas leisdavo Švedijoje, lindihopo mėgėjų stovykloje.
Kai vilniečiai susižavėjo kelionėmis motociklu, lindihopui nebeliko laiko. Jeigu plieninis žirgas ilsisi, kardiologai vasarą plaukioja burlente, važinėjasi dviračiu, o žiemą slidinėja.
A.Aidietis stengiasi gyventi taip, kaip pataria ir savo pacientams – daugiau judėti ir sveikai maitintis. Jam pritaria ir žmona, gydytoja kardiologė Sigita. Abu gydytojai Santariškių klinikose dirba nuo 1979-ųjų.
– Į kokią šalį esate toliausiai nukeliavę? Kiek dienų ilgiausiai truko kelionė motociklu?
A.Aidietis: Motociklas nėra vien transporto priemonė. Kelionės juo padeda rasti naujų draugų ir bendraminčių.
Priklausome klubui „Vilnius Chapter“, kuris yra pasaulinio klubo HOG padalinys – HOG priklauso daugiau kaip 2 milijonai narių. Vilniaus klubas vienija daugiau kaip 50 narių. Jam priklauso ne tik vilniečiai, bet ir žmonės, gyvenantys įvairiuose Lietuvos miestuose.
Nesame jaunikliai – motociklus „Harley-Davidson“ renkasi žmonės, kuriems nereikia greičio.
Šiemet apsilankėme Toskanoje (Italija), Korsikos (Prancūzija) ir Sardinijos salose, vėliau pasiekėme Romą. Čia iš visos Europos susirinkę motociklininkai – gal 10 tūkstančių – šventė HOG 30-mečio sukaktį.
Per dvi savaites įveikėme apie 2,5 tūkstančio kilometrų.
– Ką pasakytumėte apie kelionėje tykančius pavojus – staigius posūkius kalnuose, prastus orus? Ar tai nėra dar didesnis stresas organizmui?
A.Aidietis: Atostogas planuojame taip, kad galėtume atsiplėšti nuo kasdienybės. Juk labiausiai vargina rutina.
S.Aidietienė: Mums nėra blogų orų, turime specialią aprangą, kurią vilkime važiuodami motociklu. Jokie orai nebaisūs.
A.Aidietis: Anksčiau mes su žmona praktikuodavome atostogas be patogumų. Pavyzdžiui, savaitei ar dviem apsistodavome palapinėje prie ežero. Tai nedaug kainuoja, kita vertus, tai – iššūkis, nes trūksta patogumų.
Manau, tokios atostogos kur kas naudingesnės nei ilsėtis savaitę viešbutyje, kur „viskas įskaičiuota“.
Žmogus turi patirti ir tai, kas gerai, ir kas – ne. Kai jam ima skaudėti, jis susigriebia, mintyse grįžta į tuos laikus, kai nieko neskaudėjo. Tuomet ir įvertina, kas buvo gerai.
– Kaip maitinatės keliaudami motociklais? Pakelės užkandinėse maistas turbūt nelabai tinkamas širdžiai?
S.Aidietienė: Motociklas pratina prie spartietiško gyvenimo. Pusryčiaujame viešbutyje, vidurdienį sustojame kokiame nors miestelyje, o vakare, kai būname įveikę numatytą atstumą, susirandame kur pavalgyti.
– Alyvuogių aliejus, daug žuvies, jūrų gėrybių, vaisių, daržovių – tai būdinga Viduržemio jūros regiono mitybai. Bet italai nevengia ir vyno. Ką apie tai mano kardiologai?
A.Aidietis: Nėra mokslo studijos, kuri įrodytų, jog vynas gali užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Mitybos madas ir žinias apie tai, kas sveika, o kas nesveika, dažnai skleidžia patys gamintojai.
Apsaugoti širdį galima atsisakius tam tikrų įpročių – reikia nerūkyti, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti padidėjusį kraujospūdį ir didinti fizinį aktyvumą.
Dėl tokių prevencinių priemonių per 20 metų Šiaurės Karelijoje mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo 75 proc.
– Nenugriebtas pienas, lašiniai, rūkyta mėsa – taip valgė mūsų protėviai. Kodėl dabar tai nesveika?
S.Aidietienė: Žmonės anksčiau daug dirbo fiziškai, nebuvo didelio streso, po pietų numigdavo.
A.Aidietis: Ankstesnės kartos valgė mažiau apdorotą maistą, pavyzdžiui, duoną kepdavo iš rupių miltų.
Dėl šiuolaikinių maisto gamybos technologijų daugybė maisto produktų dabar turi aukštą glikemijos indeksą. Ką tai reiškia? Organizme toks maistas greitai skyla, kraujyje smarkiai padidėja gliukozės kiekis. Užuot deginęs kalorijas organizmas gamina riebalus.
Pavyzdžiui, aukštą glikemijos indeksą turi alus.
Nors alaus energinė vertė nėra didelė, dažnai jį gerdamas žmogus gali nutukti.
Persivalgymas, nuolatinis stresas, riebus ir smarkiai apdorotas maistas, mažas fizinis aktyvumas – visa tai paankstina širdies negalavimus.
Pastaruoju metu imta kur kas atidžiau nagrinėti streso įtaką širdies ligoms, ne veltui jis vadinamas tyliuoju žudiku.
– Ar žmogaus širdis gali plyšti iš džiaugsmo?
A.Aidietis: Iš džiaugsmo miršta ne sveiki žmonės, o tie, kurių širdis jau pažeista. O ją pažeisti gali ne tik aterosklerozė, bet ir stresas.
– Kaip bendrauti nejaučiant streso? Juk stresą gali kelti net atostogos, nes žmonės turi skirtingų lūkesčių. Ar dėl to nekyla ginčų jūsų šeimoje?
A.Aidietis: Mes su Sigita puikiai sutariame – matyt, per 35 metus, kai esame kartu, to jau išmokome.
Tarpusavio santykiai šeimoje – kietas riešutėlis.
Neretai vyras sako viena, o moteris supranta visai ką kita.
Skirtingos lytys kitaip reaguoja į stresą. Moteris nori atsikratyti streso išsikalbėdama, o vyras – tylėdamas.
Daug konfliktų atsiranda, manau, vien dėl to, kad žmonės mažai žino apie kitos lyties psichologiją.
Pavyzdžiui, norėdama geriau suvokti savo jausmus moteris stengiasi išsikalbėti ir tai – teisinga. Tačiau vyrui tai svetima. Grįžęs namo vyras nori bent 15 minučių pabūti ramiai, o ne klausytis kokių nors nusiskundimų. O moteris dažnai neturi kantrybės palaukti.
– Ligoninėje net į devintąjį aukštą kopiate laiptais. Jei reikia, 10 kartų per dieną. Esate labai užsiėmęs, tačiau liftu nesinaudojate. Kodėl?
A.Aidietis: Laiptais kopiu norėdamas pajudėti – tai padeda deginti kalorijas. O daug kas mano, kad nepakeliu uždaros lifto kabinos erdvės. Taip nėra.
S.Aidietienė: Aš taip pat į kitą aukštą lipu laiptais, nes lifto tenka ilgai laukti.
– Ar jūsų dukterys taip pat pasirinko gydytojo kelią?
S.Aidietienė: Vyresnioji duktė Ieva dirba gastroenterologe. Jos vyras taip pat gydytojas.
O jaunėlė Indrė tapo teisininke kaip ir jos senelis Mykolo Romerio universiteto profesorius Mindaugas Maksimaitis. Jos vyras irgi teisininkas.
– Teisininkai namuose aptaria įstatymų spragas. O medikai? Ar aptariate klinikinius atvejus po darbo?
A.Aidietis: Žinoma, tai natūralu.
S.Aidietienė: Būna, kad susirenka medikų kompanija – visi sutaria nekalbėti apie mediciną, bet kas nors neištveria ir vėl grįžta prie klinikinių atvejų nagrinėjimo. Toks gyvenimas.
