Geriausia į svečius kraštus vykti be išankstinių nuostatų ir vertinimų – tuomet stengiesi į save sugerti kuo daugiau įspūdžių, pajusti, perprasti ir priimti kitų žmonių gyvenimo būdą.
Bet spėliojimai, ką pamatysi ir išgirsi svečioje šalyje, neišvengiami. Kai kas pasitvirtina, kai kas – ne. Taip buvo ir kelionės į Indiją ir Nepalą metu.
Pirmasis įspūdis. Indijos tikrai nepavadinčiau šalimi, kurioje iškart pasijunti kaip namie. Įspūdį daro žmonių minios, chaotiškas judėjimas, triukšmas, smogas. Užtrunki, kol prie to pripranti ir pradedi pastebėti išskirtinį šios šalies grožį. O tada Indija užburia ir nepaleidžia.
Nepalas pasitiko gaiviu oru, gal todėl kvėpuoti jame ir tiesiogine, ir perkeltine prasme pasirodė lengviau. Kai kuriose svarbiausio Katmandu prekybos rajono Tamelio vietose pasijunti tarsi būtum netoli namų – čia sukiojasi daugybė vakariečių, atvykusių dažniausiai dėl žygių į kalnus.
Indijos mastelis. Indijos ramia tikrai nepavadinsi. Nenuostabu, nes netrukus jos gyventojų skaičius pasieks sunkiai suvokiamą 1,3 milijardo ribą. Visur – minios žmonių.
Kai atvykome į Delį, žmonės rinkosi į valdančiosios Indijos nacionalinio kongreso partijos mitingą. Tądien mitinge buvo apie tris milijonus dalyvių. Indijos mastu tai – nedidelio miesto gyventojų skaičius.
Turistiniuose objektuose daugiausia pamatysi ne užsienio turistus, o minias vietos žmonių. Didžiulės šeimos traukia aplankyti senovės valdovų pastatytų rūmų, fortų ir šventyklų.
Tadž Mahale užsieniečiams yra net atskiras įėjimas. Pasirodo, kai vietos turistų būna labai daug, atvykėliai nesuspėja apžiūrėti mauzoliejaus per kelias tam skirtas valandas.
Kas mes esame jiems? Pasiruoškite, kad indai jus fotografuos ne mažiau nei jūs – juos. Keliavome su šeima, dėl to ypač sekėsi mūsų dukteriai.
Apskritai vietos žmonių reakcija į vaiką stulbino: atrodė, kad šviesiaplaukė šviesiaodė mergaitė jiems – tikras stebuklas, prie kurio reikia prisiliesti tikrąja to žodžio prasme.
Viena senyva moteris mūsų dukterį išglėbesčiavo ir išbučiavo, kita nedrąsiai paprašė ją nufotografuoti kartu su savo sūnumi.
Auksinio trikampio perliukai. Kiekvienas Indijos Auksinio trikampio miestas – Delis, Džaipuras ir Agra – turi po savo perliuką.
Man visada buvo paslaptis, kuo skiriasi Senasis ir Naujasis Delis. Gal tai senamiestis ir naujoji miesto dalis? Pasirodo, ne viskas taip paprasta. Miestas dabartinio Delio vietoje kūrėsi aštuonis kartus ir vis kitoje vietoje. Todėl, mūsų supratimu, Delyje yra aštuoni senamiesčiai. Senasis Delis – priešpaskutinis jų, o naujasis – paskutinis, pradėtas statyti anglų 1911 metais.
Vis dėlto didžiausią įspūdį Delyje paliko milžiniškas Kutbo minaretas, stovintis antrajame ar trečiajame senamiestyje. Jį ir šalia esančios mečetės griuvėsius puošia šilto raudono ir geltono akmens ažūriniai raižiniai. O klegančios, spalvingais sariais vilkinčios močiutės, ankstų rytą atėjusios aplankyti istorinės įžymybės, vietai suteikia dar daugiau ypatingumo.
Ryškiausias Džaipuro įspūdis – Amberio fortas. Su gintaru jis neturi nieko bendra, vietos kalba jis reiškia dangaus fortą. Fortus matėme kiekviename Indijos mieste, bet šis labiausiai atitiko maharadžų Indijos vaizdinį, sukurtą Šachrazados pasakų.
Dar arčiau jo – Tadž Mahalas Agroje. Man atradimas buvo tai, kad jis anaiptol ne baltas, kaip atrodo nuotraukose.
Mauzoliejaus sienos išdabintos gėlių raštais ir rašmenimis, išdėliotais iš pusbrangių akmenų, kurie saulėje mirga įvairiausiomis spalvomis.
Kalnai. Nepale norėjau pamatyti ne miestus, o Himalajus. Ir vos nepražiopsojau pirmojo susitikimo su jais. Skrydžio iš Delio į Katmandu metu grožėjausi tolumoje plaukiančiais debesimis, kol staiga suvokiau, kad debesys yra žemiau. O tai, kas yra viršuje, nors ir boluoja kaip debesys, iš tiesų – kalnų viršūnės.
Giedrą dieną jos matomos iš daugelio Katmandu slėnio vietų. Bet ypač įspūdingai jos atrodo nuvykus į Pokharą, iš kur pajuda ekspedicijos į Anapurną ir kitus aplinkinius kalnus. Atrodo, tarsi kalnai kabėtų danguje, nes jų priekalnės skęsta dangaus mėlynumo šešėliuose, ir pastebi tik saulės apšviestas snieguotas viršūnes.
Katmandu grožis. Dabartinis Katmandu yra susiliejęs iš trijų miestų, kurių vieno – Patano pavadinimas reiškia miesto grožį. Nepale, kaip ir Indijoje, vyrauja hinduistų tikėjimas, bet Katmandu šventyklos ir rūmai mažai panašūs į indiškuosius. Jie greičiau primena laiptuotų piramidžių ir daugiaaukščių pagodų derinį, kurių durys, langai, stogų kraigai puošti meistriškais medžio raižiniais.
Į daugelį šių šventyklų galima pasižiūrėti tik iš išorės, nes Nepale jos skirtos vien išpažįstantiems hinduizmą. Bet galima stebėti apeigas, vykstančias prie šventyklų sienų, – pavyzdžiui, atsisveikinimą su mirusiaisiais arba ožių ar gaidžių aukojimą dievams.
Skirtingai nei hinduistų šventyklos, Katmandu budistų stupos prieinamos visiems. Galima užsukti ir į spalvingus jų vienuolynus. Nuo kiekvienos stupos į jus žiūri Budos akys. O ten, kur turėtų būti nosis, – kažkas panašaus į klaustuko ženklą. Sakoma, tai tarsi priminimas kiekvienam paklausti savęs, ar teisingai gyvenai šią dieną.
Šventės. Keliavome tuo metu, kai Indijoje ir Nepale švenčiama viena svarbiausių hinduistų švenčių. Indijoje ji vadinama Divaliu, o Nepale – Tiharu. Čia ji švenčiama penkias dienas, kurių kiekviena yra skirtinga.
Vieną dieną pagerbiami šunys, nes tikima, kad jie lydi žmonių sielas pomirtiniame pasaulyje, kitą karvėms ant kaktos piešiamas raudonas taškas (tokiu tašku kelionėje kas nors pažymės ir jus), dar kitą broliai lanko seseris.
Svarbiausia – trečioji šventės diena, kai nepaliečiai į savo namus kviečiasi sėkmę ir turtus atnešančią deivę Lakšmę. Tądien prie namų žmonės kuria mandalas, nuo kurių nubrėžia takelį į namo vidų – kad deivė rastų kelią. O vakare priešais duris, languose uždega žvakes ir lempučių girliandas. Visai panašu į mūsų Kalėdas.
Kitą dieną patekome į minią, kuri mušė būgnus ir visa gerkle šaukė kažkokius pasikartojančius žodžius. Paaiškėjo, kad tai nevarai – Katmandu slėnyje gyvenanti tauta šventė savo naujuosius 1133-iuosius metus ir visiems linkėjo laimingo gyvenimo.
Beje, Nepale gali pasijusti tikroje laiko mašinoje – viename vienuolyne, kuris kartu yra ir mokykla, matytas pamokų tvarkaraštis skelbė, kad dabar yra 2066-ieji.
Kuri šalis patiko labiau? Kiekvienoje šalyje randi dalykų, kurie stebina ir užburia. Viskas priklauso nuo to, ko ieškai.
Maršrutai – ir naujokams, ir patyrusiems
Rasa Alperavičienė - „West Express“ kelionių ekspertė
Kelionių pasirinkimas į Indiją ir Nepalą – didžiulis. Pirmąkart keliaujantiems visuomet rekomenduojame prisijungti prie mūsų organizuojamų kelionių su grupe ir lydinčiu asmeniu iš Lietuvos.
Pažintį su Indija verta pradėti keliaujant Auksinio trikampio maršrutu – taip aplankysite visas vietas, kurias būtina pamatyti, taip pat ir chaotiškąjį Delį, spalvingąjį Džaipurą, istorinį Fatehpur Sikrį bei įspūdingiausiąjį Tadž Mahalą.
„West Express“ siūlo dvi kelionių su grupe programas. 14 dienų kelionė į Indiją ir Nepalą (kurią buvo pasirinkusi ir straipsnio autorė D.Palivonienė) kainuoja 6999 litus (artimiausias išvykimas – spalio 26 d.).
16 dienų trukmės kelionė į Indiją, kurios metu aplankysite Auksinį trikampį ir pailsėsite šalies pietinėje dalyje, kainuoja 7499 litus (artimiausias išvykimas – 2014 m. sausio 30 d.).
Indiją galite pasiekti ir savarankiškai, o atskridę prisijungti prie turistų grupės. Dažnas „West Express“ klientas pasinaudoja oro bendrovių (pvz., „Finnair“, kurios skrydžiai į Delį yra vieni patogiausių) akcija ir įsigyja bilietą skrydžiui už patrauklią kainą bei vieną iš daugelio jungiamųjų kelionių programų, kurios skiriasi trukme, turiniu, viešbučių kategorija, maitinimo tipu.
Penkių dienų kelionė Auksinio trikampio maršrutu ir gyvenimas penkių žvaigždučių viešbučiuose kainuoja 1300 litų. Ekskursijas veda rusakalbis gidas.
Keliautojams galime parengti ir individualų maršrutą pagal poreikius – į programą įtraukti ajurvedines programas, jogos mokyklas, vienuolynus bei meditacijos centrus, istorinius objektus ar kulinarijos kursus. O norintiems tiesiog pailsėti siūlome skrydžius ir apgyvendinimą viename iš daugelio kurortų. Beje, šią žiemą siūlome įsigyti ir „Novaturo“ poilsinių kelionių paketus į Indijos kurortą Goa. 12 dienų kelionės kaina – nuo 2579 litų.
Giedrą dieną Himalajų viršukalnės primena debesis.
