Dažniausiai lietuviai Slovėniją mini žiemą, važiuodami slidinėti, šiltuoju metų laiku – poilsiauti prie jūros, o šį rudenį – dar ir dėl ten vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato.
Kažin ar dažnas tautietis žino, kokie istoriniai ir kultūriniai ryšiai sieja šią šalį ir Lietuvą?
Rado išskirtinį žemėlapį
Po savo knygos ir dokumentinio filmo apie Lietuvos-Slovėnijos ryšius pristatymo Liublianoje, Nacionalinėje Slovėnijos bibliotekoje, E.Mildažytei istorijos profesorius Damiras Žeričius pasiūlė apsilankyti archyvuose ir susipažinti su iki šiol ten saugomu Vilniaus 1389–1390 m. atvaizdo originalu.
„Net aiktelėjau sužinojusi, kad Liublianoje saugomas toks išskirtinis istorinis dokumentas, ir, žinoma, nudrožiau jo pasižiūrėti.
Pasirodo, tai pasaulio žemėlapio dalis, o jo išlikusioje skiautėje – tik Vilnius. Greičiausiai Lietuvos istorikai apie tai girdėjo, bet man prisiliesti prie tokios senienos buvo labai įdomu“, – pasakojo E.Mildažytė.
Kas pardavė savo ženklą?
Nepraleido progos žurnalistė savo smalsumą patenkinti ir Liublianos antikvariatuose.
Viename jų aptiko tarpukario Lietuvos karo mokyklos baigimo ženklą su kitoje pusėje puikiai išlikusiu numeriu.
Pasiderėjusi E.Mildažytė jį įsigijo už penkiasdešimt eurų. Senienų krautuvės savininkas nesugebėjo lietuvei paaiškinti, ką parduoda, tik žinojo, kad tas ženklas kažkaip susijęs su mūsų šalimi.
„Būtų labai įdomu sužinoti, kuriam anų laikų karininkui priklausė tas ženklas, liudijantis karinių mokslų baigimą, ir kaip jis atsidūrė Liublianoje“? – svarstė žurnalistė.
Dar vienas istorinis pasimatymas E.Mildažytės laukė Liublianos nacionalinėje galerijoje, kur ji norėjo susipažinti su vieno garsiausių slovėnų tapytojo ir pedagogo Antono Ažbe darbais.
Panaši į nacionalinę didvyrę
Šis kūrėjas susijęs su Lietuva: XIX a. pabaigoje jo įkurtoje menų mokykloje Miunchene mokėsi dailininkai Petras Kalpokas, Mstislavas Dobužinskis, Vasilijus Kandinskis ir vienintelė moteris, kilusi iš Lietuvos, paskutinio Rusijos gubernatoriaus Vilniuje ir Kaune Piotro Veriovkino sesuo Marijana Veriovkina.
„Įėjau į vieną salę, ogi žiūriu – moters su vyrišku kostiumu portretas. Nejaugi Emilija Pliaterytė? Perskaičiusi, kas parašyta po paveikslu, supratau, kad mano mintys teisingos: „Moteris lenkišku kariniu kostiumu. 1837 m.“ Beveik neabejoju, kad ten aptikau dar nežinomą grafaitės, karžygės E.Pliaterytės atvaizdą“, – dalijosi įspūdžiais E.Mildažytė.
Sudomino ir istoriką
Apie savo radinį E.Mildažytė bandė kalbėtis su istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku. Jis pasakė, kad tuo metu, kai E.Pliaterytė dalyvavo 1831 m. sukilime, vyriškus drabužius dėvėjo dar viena moteris – Prancūzijos rašytoja George Sand.
„Todėl labai tikėtina, kad po sukilimo žuvusi E.Pliaterytė, kaip Lietuvos ir Lenkijos nacionalinė didvyrė, buvo patekusi į tuo metu jau žinomo dailininko A.Ažbe akiratį.
Juk po sukilimo daugelis jo dalyvių bėgo į Europą.
A.Bumblauskas nusikopijavo mano aptiktą galimai E.Pliaterytės portretą ir žadėjo jį parodyti kolegoms Lenkijoje“, – džiaugėsi E.Mildažytė, darbo davusi ir istorikui.
