Apie įvairias kylančias grėsmes, kurios tyko žiemos sporto aistruolių, portalas lrytas.lt kalbėjosi su draudimo bendrovėmis.
„Praėjusią žiemą fiksavome 13 mūsų gyvybės draudimo klientų, kurie viešėjo populiariuose slidinėjimo kurortuose ir ten patyrė traumas, iš viso jiems išmokėjome beveik 30 tūkst. litų draudimo išmokų“, – pasakojo „Aviva Lietuva“ vyriausiasis draudimo rizikos vertintojas, gydytojas Šarūnas Žemaitis.
Beveik pusė minėtų traumų apdraustieji patyrė Italijoje. Š.Žemaitis pasakojo, kad jų klientai rečiau traumas patiria Slovakijoje, Austrijoje ir Vokietijoje.
Be to, nelaimingo atsitikimo metu, draudimo išmoka nebūtų mokama, jei įvykis tiesiogiai ar netiesiogiai būtų susijęs su itin pavojinga veikla, kuria žmogus užsiima profesionaliai.
Tai gali būti profesionalus parašiutizmas, alpinizmas, speleologija ar giluminis nardymas su specialia nardymo įranga.
„Reikia pabrėžti tai, kad eilinis žmogus, kuris šiomis veiklomis užsiima tik savo malonumui, patyręs traumą, turėtų gauti draudimo išmoką“, – sakė Š.Žemaitis.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad apdraustasis negautų išmokos ir tuomet, jei įvykio metu būtų paveiktas alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat jei siektų specialiai susižeisti ar nusižudyti.
Išmokos - tūkstantinės
Kitos draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ duomenimis, slidininkams būdingos kelio sąnario traumos bei kojos kaulų – blauzdikaulio ir šeivikaulio, kulkšnių lūžiai. Mirtinų atvejų bendrovės atstovai neprisiminė.
„Atsižvelgiant į skirtingus atvejus, žalos dažniausiai būna ne mažesnės nei 2 tūkst. litų ir pasitaiko tokių atvejų, kai žalos siekia keliasdešimt tūkstančių litų, o kartais net perkopia ir 100 tūkst. litų. Atkreipiame dėmesį, jog nukėlimą nuo kalno ir transportavimą beveik visais atvejais kompensuoja tik draudimo bendrovės“, - sakė „ERGO Insurance“ Lietuvoje Asmens ir civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovas teisininkas Gintaras Ašmenskas.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika atspindi, kad tradiciškai sausio pabaiga ir vasario pradžia pasižymi pranešimų apie nelaimingus atsitikimus kalnuose antplūdžiu.
Slidinėjimas išskiriamas kaip vienas ekstremaliausių laisvalaikio praleidimo formų, antroje pozicijoje – vandens pramogos, pavyzdžiui, giluminis nardymas, plaukiojimas banglente ir panašiai.
Pagalvoja apie kitus
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Standartinių rizikų skyriaus vadovė Gitana Beinorienė pasakojo, jog keliaujant būtina įsigyti kelionių draudimą, kad būtumėte ramus dėl medicininių išlaidų. Papildomai apsidraudus nelaimingų atsitikimų draudimu, nelaimės atveju gausite ir išmoką, kurią bus galima panaudoti, pavyzdžiui, reabilitacijai.
„Labai rekomenduojame asmens civilinės atsakomybės draudimą. Pavyzdžiui, jeigu slidininkas leidžiasi nuo kalno ir netyčia užkliudo ir sužaloja kitą žmogų. Tokiais atvejais civilinės atsakomybės draudimas labai praverčia, nes priklausomai nuo kitam žmogui padarytų nuostolių išlaidos gali būti didelės. Pavyzdžiui, pirmosios pagalbos, tolesnio gydymo savo šalyse, grįžimo namo ar sugadinto sportinio inventoriaus“, – pasakojo G.Beinorienė.
Kompensacijų dydis priklauso nuo sužalojimų sunkumo, šis draudimas atlygina nuostolius iki 175 tūkst. litų.
Draudimo kompanijos atstovė teigė, kad dažniau pasitaiko, kai susižeidžia pats slidininkas. Tačiau suvokimas, kad gali sužeisti ir kitus asmenis, pramogaujančius verčia elgtis atsargiau.
„Pastebėjome, kad didėja žmonių sąmoningumas – žmonės suvokia, kad gali ne tik patys susižeisti, tačiau ir sužaloti kitus. Tendencija tokia, kad vis daugiau perkama civilinės atsakomybės draudimų“, - sakė G.Beinorienė.
