Lietuviams neramu: kas pagelbės kalnuose susilaužius koją

Lietuvos slidinėjimo trasų šeimininkai šį šaltąjį sezoną skaičiuoja nuostolius, o ne lankytojus. Tačiau slidinėjimo entiuziastai pavasarį primenančią žiemą nesėdi namuose, o traukia į kalnų kurortus užsienyje. Bėda tik ta, kad sniegu nelepinami lygumų krašto gyventojai neretai kalnuose patiria nelaimingų atsitikimų. Ne pirmą kartą į slidinėjimo kurortus susiruošę keliautojai dažnai teiraujasi - jei atsitiks nelaimė, kas apmokės, pavyzdžiui, sraigtasparnio, kuris nuskraidintų iki artimiausios ligoninės, paslaugas? O ką turėtų žinoti į svečias šalis susiruošę slidinėjimo pradžiamoksliai?

Paradoksalu, tačiau neatsargiausiai slidinėja patyrę slidininkai, kuriems norisi išbandyti statesnes ir pavojingesnes trasas.<br>E.Čėsnaitės nuotr.
Paradoksalu, tačiau neatsargiausiai slidinėja patyrę slidininkai, kuriems norisi išbandyti statesnes ir pavojingesnes trasas.<br>E.Čėsnaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 20, 2014, 3:41 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 2:20 AM

Slidinėjimo instruktore Austrijoje dirbanti lietuvė Eglė Čėsnaitė slidinėjimo pamokas savo mokiniams visada pradedame nuo supažindinimo su kalnų taisyklėmis: elgtis atsargiai, laikytis saugaus greičio, tinkamai pasirinkti trasą, įvertinti savo įgūdžius bei neprarasti blaivaus proto.

„Tačiau net jei pats ir atsargiai čliuoši, slidinėjimas yra toks užsiėmimas, kad visada tavo kelyje gali pasitaikyti kitas žmogus. Todėl čiuožiantis iš paskos yra atsakingas už slidinėjančius priekyje. Paradoksalu, tačiau neatsargiausiai slidinėja patyrę slidininkai, kuriems norisi išbandyti statesnes ir pavojingesnes trasas“, – pasakojo  E.Čėsnaitė.

Traumas kalnuose patiria tiek naujokai, tiek patyrę mėgėjai, save laikantys profesionalais, todėl instruktoriai ragina nepamiršti saugaus slidinėjimo taisyklių, mūvėti šalmą, rinktis trasas pagal savo patirtį ir fizinį pasirengimą, o prieš čiuožiant gerai paruošti slidinėjimo įrangą.

Slidinėjimo mokytojų raginimai nebandyti likimo ir laikytis elementarių saugumo priemonių, duoda apčiuopiamos naudos. 30 šalių Europoje bei Azijoje veikiančios draudimo bendrovės „ERGO“ duomenimis, nors šiemet sausį padidėjo apsidraudusiųjų keliautojų skaičius, kalnų trasos kol kas palankios lietuviams.

Nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų vasario mėnesio šios bendrovės padalinio Lietuvoje didžiausia išmokėta suma už žalą slidinėjant siekė per 3,5 tūkst. litų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai maksimali išmoka buvo net keturis kartus didesnė – apie 14 tūkst. litų. Į draudimo apmokamą sumą įskaičiuojamos greitosios pagalbos, transportavimo bei kitos su asmens gydymu susijusios išlaidos.

„Į slidinėjimo kurortus susiruošę lietuviai dažniausiai teiraujasi, ar nelaimės atveju bus apmokėtas transportavimas sraigtasparniu iki artimiausios ligoninės, – galbūt dėl to, kad ši išlaidų dalis patyrus traumą sudaro didžiausią sumą“, – sakė „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

Lietuviai dažniausiai apsiriboja medicininių išlaidų draudimu, tuo tarpu estai prieš keliaudami slidinėti yra linkę apdrausti ir savo bagažą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.