Kauno zoologijos sode lapė vaidina sceną iš filmo „Titanikas“

Kai po žiemos švenčių Zoologijos sodo Kaune darbuotojai nereikalingą kalėdinę eglę nunešė į tigrų aptvarą, žvėrys tokio daikto nebuvo matę ir spygliuotą mediį lyg žaislą letenomis mėtė į orą. Ridinėdami išrautas senų medžių šaknis savo aptvare mėgsta linksmintis stumbrai. O drąsiausia lapė voljere užlipa ant sauso kamieno viršūnės ir dairosi, tarsi garsiajame kino filme „Titanikas“ laivagalyje romantiškai stovėję aktoriai. Augalai neretai virsta gyvūnų žaislais.

Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė

Feb 27, 2014, 9:00 AM, atnaujinta Feb 15, 2018, 9:48 PM

Zoologijos sodo lankytojai retai susimąsto, kad čia galima pamatyti ne tik gyvūnų, bet ir įdomių augalų bei pačių darbuotojų užaugintų gėlių. Medžiais džiaugiasi ir ne vieno voljero gyventojas.

Lietuvos zoologijos sodas įsikūręs dalyje Ąžuolyno teritorijos. Tačiau jame auga ne tik seni įspūdingi ąžuolai. Yra ir retesnių augalų.

Sodo gėlininkė Nijolė Jaruševičienė taip pat prižiūri 40 teritorijoje esančių gėlynų. Tūkstančius sodinukų moteris užaugina pati.

Augalai teikia džiaugsmo ir gyvūnams. Vieni karstosi ant voljeruose natūraliai augančių medžių ar po jais slepiasi. Nudžiūvę augalai naudojami kaip gyvūnų žaislai.

Sodo direktorius Aurimas Didžiokas teigė, kad šį pavasarį prasidės želdinių pertvarkymo darbai.

Gėles užsiaugina patys

Gėlininkė N.Jaruševičienė pasakojo, kad sode yra 40 didesnių ir mažesnių gėlynų. Taip pat – 4 alpinariumai, įrengti prie beždžionių voljero, terariumo, bilietų kasų ir kanopinių gyvūnų teritorijoje.

Iš viso zoologijos sode auga 180 rūšių gėlių ir dekoratyvinių augalų.

„Ypač sudėtinga prižiūrėti alpinariumus. Norint, kad jie gražiai atrodytų, reikia ravėti kone pincetu“, – "Laikinajai sostinei"  pasakojo gėlininkė.

Pavasarį sode pražystančias vienmetes ir dvimetes gėles N.Jaruševičienė augina pati. Pernai moteris sudaigino ir sode pasodino per 4 tūkstančius gėlių daigų.

Gėles botanikė sodina čia pat sodo teritorijoje esančiame šiltnamyje.

Yra retų ir keistų augalų

Žiemą į akis labiau krinta medžiai. Sode stiebiasi Lietuvoje retokas raudonasis ąžuolas. Rudenį jo lapai nusidažo gražia raudona spalva.

„Natūraliai šlaituose auga į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta gebenė lipikė. Didžiuojamės ir dažniausiai tik botanikos soduose auginamais krūmais ptelijomis. Jie turi eterinių aliejų ir skleidžia ypatingą kvapą“, – sakė botanikė.

Viename sodo šlaite įsiveisusi žvynašakė. Tai parazitinis, tačiau įdomus augalas. N.Jaruševičienė pasakojo, kad augalo stiebas driekiasi po žeme. Pavasarį išdygsta ir sužydi žiedas. Vėjas išbarsto jo sėklas. Tada augalas vėl pasislepia po žeme. Pamatyti šį keistuolį bus galima gegužės mėnesį.

Netoli kasų stiebiasi kamštinis skirpstas. Jį apžiūrėti dabar pats metas, nes medelis yra numetęs lapus ir puikiai matyti keistos, tarsi kamštinėmis ataugomis nusėtos jo šakos.

Besidairant galima pamatyti ir kaip anksčiau gamtosaugininkai bandydavo išsaugoti medžius. Vienas didžiulis ąžuolas apjuostas metaliniu žiedu. Dabar tai jau pasenęs ir nebenaudojamas būdas augalams sutvirtinti.

Medžius įkurdina aptvaruose

Draugyste su medžiais džiaugiasi ir gyvūnai.

Beždžionių marmozečių stiklo namas pastatytas taip, kad į jį pateko didžiulė pušis, lazdynas, gluosnis. Taip pat jame pasodinta vynuogių. Šiais augalais gyvūnams patogu liuoksėti ir juose slėptis.

Neseniai voljere, kuriame anksčiau gyveno baltasis lokys Kasparas, įkurdinti korsakai. Kad jiems būtų patogiau, sodo darbuotojai nupirko ir pastatė vazonuose augančias pušis ir egles.

„Pagrindinė taisyklė – zoologijos sode negalima sodinti nuodingų augalų. Lankytojai jais gali bandyti šerti gyvūnus. Augalai sodo gyventojus turi saugoti nuo vėjo, saulės, suteikti saugumo jausmą, kad panorę galėtų slėptis“, – pasakojo A.Didžiokas.

Kelmus ritinėja stumbrai

Augalai virsta ir gyvūnų žaislais. 2010 metų vasarą audrai nulaužus ar išvertus senus medžius, zoologijos sodo darbuotojai juos rovė, o didesnes šaknis krovė į krūvas.

Dabar jos vis įridenamos pas stambius sodo gyventojus. Šaknis ridinėja ir taip linksminasi stumbrai.

Nuolaužos panaudotos ir lapių voljere. „Viena drąsiausia lapė užlipa ant sauso kamieno viršūnės ir dairosi, tarsi kino filme „Titanikas“ laivagalyje romantiškai stovėję aktoriai“, – pasakojo sodo direktorius.

Šiems gyvūnams iš nudžiūvusių medžių būdas pagamino tautodailininkas Aurimas Mineikis.

„Po žiemos švenčių nereikalingą kalėdinę eglę nunešėme į tigrų aptvarą. Jie tokio daikto nebuvo matę. Todėl spygliuotas medis buvo puikus žaislas, kurį gyvūnai letenomis mėtė į orą“, – prisiminė A.Didžiokas.

Specialistai skaičiuoja sodo medžius

Pasaulyje vyrauja įvairi zoologijos sodų augalų politika.

Vienur aptvaruose statomi dirbtiniai augalai. Kitur jie atitverti nuo gyvūnų. Turtingose šalyse, kai gyvi augalai nušiursta, juos pakeičia nauji.

Netrukus aplinka ir mūsų zoologijos sode pasikeis. Įmonė „Želdinių vizija“ atlieka augmenijos šioje teritorijoje apskaitą.

Specialistai siūlys, kaip saugoti ir gydyti dabar sode augančius medžius. Nustatys, kurie augalai menkaverčiai ir juos būtų galima naikinti. Šie darbai bus pradėti jau pavasarį.

Taip pat specialistai kurs naują Lietuvos zoologijos sodo želdinių projektą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: esminiai pokyčiai Vilniaus oro uoste