Kaip ir kiekvienais metais svarstome kur praleisime savo trumpas atostogas. Žiūrinėjam kelionių agentūrų pasiūlymus, skaitome kelionių reportažus ir įspūdžius. Takąrt supratome, kad norim kažko tikro ir nesuklydome... pasirinkę Gruziją.
Šis pasakojimas – portalo lrytas.lt skelbto konkurso „Rašyk apie savo kelionę ir laimėk kelionę į Bulgariją dviem!" – dalyvis.
Sostinė
Keletas valandų lėktuvu su persėdimu Ukrainoje ir mes jau ten. Gruzijos sostinė Tbilisis mus pasitiko visas apšviestas bet darganotu oru ir nors buvo jau vėlus vakaras oro uoste mūsų laukė žmonės lydėją, liūdinę ir džiuginę mus visą kelionės laiką.
Kitą dieną leidomės apžiūrėti sostinės. Siauros senamiesčio gatvelės žavi savo architektūra. Vienu metu čia susijungia ir skurdas ir didybė. Samebos katedra, dar vadinama Šv. Trejybės katedra - svarbiausia gruzinų stačiatikių bažnyčia, tai įspūdingas ir aukščiausias religinis statinys Pietų Kaukaze.
Požeminės sieros pirtys tai didžiulis pirčių kompleksas, kuris gaila, bet mūsų buvumo metu buvo rekonstruojamas, todėl į vidų nepatekome. Pėsčiųjų Taikos tiltas driekiasi per Mtkvari (Kuros) upę Gruzijos sostinėje. Jis simbolizuoja praeities ir dabarties sąsajos simbolį. Tai bene moderniausias statinys Tbilisije.
Ir aišku didinga Motinos Gruzijos statula, kuri vienoje rankoje laiko vyno taurę, kitoje – kalaviją. Kalavijas simbolizuoja šios tautos karingumą, nes kaimynai anaiptol nebuvo itin geri, o taurė simbolizuoja svetingumą. Taip, išties galima visą traktatą parašyt apie gruzinų svetingumą, kurio europos šalyse nei su žiburiu nerasi. Visa tai ir dar daugiau galime išvysti šiame daugiataučiame mieste.
Vyno keliu
Kitą dieną palikę Tbilisį leidomės vyno keliu. Keliaujame į Kachetijos regioną, garsėjantį vynais, čia auginama šimtai skirtingų vynuogių rūšių. Pakeliui aplankome David Garedži vienuolynų kompleksą, esanty pusdykumėje, netoli Azerbaidžiano sienos.
Toliau važiuojame į neįprasto žavesio Signagio miestą, pasivaikščiojame siauromis miesto gatvelėmis. Vakarėjant pasiekiame Telavio miestą.
Ryte, pailsėję ir papusryčiavę važiuojame į Gremi kompleksą – tai buvusi tvirtovė ir karaliaus rezidencija, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į slėnį. Gremi bažnyčia buvo pastatyta XVI amžiuje ant aukštos uolos, vaizdingų slėnių ir upių apsuptyje. Likę romantiški griuvėsiai ir Gremi pilies bokštas - tai viskas, kas mena gerus ir klestinčius karališkosios Kachetijos sostinės laikus. Vėliau lankomės vyno darykloje.
Ragaujame įvairių rūšių vyno, keliame tostą už draugystę. Šeiminkai mielai dalinasi patirtimi pasakodami, apie vyno darymo procesą, vynuogių rūšis ir turistus, kurių kasmet vis daugėja.
Kelionė per kalnus
Atsisveikinę su šiluma kylame į kalnus. Mūsų tikslas - kalnų slidinėjimo kurortas Gaudaris. Pakeliui aplankome Mtskhetą – vieną seniausių Gruzijos miestų, šalies kultūros ir religijos centrą, Jvari bažnyčią – tikrą ankstyvųjų Viduramžių architektūros šedevrą.
Ananuri pilį ir šventyklą, įkurtą ant Žinvali turkio mėlynumo vandens rezervuaro krantų. Kompleksas yra viena garsiausių vietovių šalyje, turinti net dvi bažnyčias bei tvirtą gynybinę sieną. Pagrindinė šio ansamblio bažnyčia išpuošta pasakų drožiniais ir freskomis.
Vykdami garsiuosju Gruzijos karo keliu, besidriekiančiu Kaukazo kalnais, stebime kalnus, upes ir slėnius. Visur laisve mėgaujasi įvairūs gyvuliai: karvės, ožkos, avys ir kiaulės.
Pasiekę Gaudurį apsistojame. Ryte mūsų laukia sunki kelionė pėsčiomis iki Kazbeko kalno papėdėje esančios Gergeti bažnyčios (2170 metrų virš jūros lygio), kurioje iki šiol gyvena vienuoliai.
Trys valandos kopimo aukštyn miško takeliu ir prieš mus atsiveria dieviškas vaizdas: snieguota Kazbeko viršūnė ir įspūdingoje vietoje, nuostabios gamtos apsuptyje, esanti Gergeti Šv. Trejybės bažnyčia tapusi neoficialiu Gruzijos simboliu.
Karališkieji miestai uolose, Boržomi šaltiniai ir Stalinas
Apsvaigę nuo įspūdžių leidžiamės į ieškojimus toliau. Keliaujame į Gorio miestą, J. Stalino gimtinę. Apsilankome Stalino muziejuje, pasakojančiame apie jo gyvenimą. Šalia muziejaus – namas, kuriame Stalinas gimė ir užaugo. Nieko labai įdomaus, nors jį ir labai rekomenduoja aplankyt turistams, aš pati būčiau linkusi išmesti šį objektą iš lankomų sąrašo.
Kur kas įdomestis Uplistsikhe miestelis, iš tiesų unikali vieta, kur galime pamatyti oloje išskaptuotas gatveles, namus, bažnyčias, slaptus tunelius, vandens kanalus, turgų ir seniausią Gruzijos teatrą.
Turbūt kiekvienas esate gėrę „Borjomi“ mineralinį vandenį, turbūt sunku įsivaiduoti, bet Boržomio kurorte jis tiesiog teka iš kalno. Ten būnant jo gali prispilti, kiek širdis geidžia. Čia įsikūręs ir didžiulis Spa centras, teikiantis įvairiausių grožio bei sveikatingumo paslaugų.
Dar vienas objektas šiame regione Vardzia - iškaltas uolose miestas. Vardzia požeminę tvirtovę sudarė net 6000 kambarių, išsidėsčiusių 13 aukštų komplekse. Sunku net įsivaizduoti, kad kažkada čia, šiame kregždžių lizdus primenančiame statinyje gyveno žmonės.
Svanetija - atskira valstybė
Išvykę iš nuostabių miestų uolose traukiame į kitą regioną – Svanetija. Negalime neaplankyti ir Kutaisio – tai antras pagal dydį Gruzijos miestas (kaip tik neseniai pradėjo skraidyti avialinijos "Wizzair" tiesiogiai Vilnius-Kutaisis. Taigi norintiems aplankyti Gruziją galima rasti nebrangų skrydį).
Neužtrukdami Kutaisyje, judame toliau.
Gruzinai teigia, kad būdami Svanetijos regione dažnai nesusišneka su vietiniais gyventojais. Tai tarsi nauja valstybė. Kalnuotos vietovės, didžiuliai slėniai ir aišku šį regioną iš kitų išskiriantys gynybiniai bokštai. Anksčiau šiuose bokštuose gyveno svanai (čionykščiai gyventojai), kartu su gyvuliais. Dabar šiuos bokštus galima apžiūrėti turistams, niekas juose nebegyvena, nors dauguma iš jų gerai išsilikę.
Greta aukščiausios Gruzijos viršukalnės Shkhara yra įsikūręs įstabus Ushguli kaimas, įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
Poilsis ir jūra
Baigiantis kelionei, laikas pailsėti, o nuostabus Batumio kurortas, įsikūręs ant Juodosios jūros kranto - Gruzijos pasididžiavimas.
Tai moderniausias miestas šalyje, kartais dar vadinamas antrąją Gruzijos sostine. Čia įsikūręs didelis botanikos sodas, garsėjantis daugybe augalų rūšių, yra Adžarijos muziejus, delfinariumas, operos ir baleto, dramos teatrai, cirkas. Mieste daugybė pramogų.
Naktinis Batumis švyti, atrodo, kad elektra šiam miestui nieko nekainuoja. Šokantys fontanai, parkai, skanus maistas, atsipalaidavę draugiški žmonės ir aišku jūra. Labai didelis kontrastas mūsų kurortui (kartais net liežuvis nesiverčia sakyt „kurortas“) Palangai.
Kas liko tarp eilučių
Gruzijoje yra ir minusų, pavyzdžiui, vairavimo kultūra, tiksliau - jos nebuvimas. Pėščiųjų perėja nieko nereiškia, gali stoviniuot nors ir pusdienį, niekas nesustos praleisti. Visi važiuoja, kaip nori, ir tik pypsina tarsi tai suteiktų pirmenybę.
Šioje šalyje taip pat nepamatysi didelių prekybos centrų. Yra daug mažų parduotuvėlių, kuriose pasirinkimas nėra gausus, o kainos - beveik kaip pas mus. Kai kas pigiau, kai kas brangiau.
Būdami Gruzijoje nepamirškite paragauti vietinių valgių: charčio sriubos, chačapurio ir chinkalių. Būtinai paskanaukite gruziniško vyno ir čačos, lauktuvėms tiks gruziniškas vynas, taip pat graikiniai riešutai vynuogių sultyse, panašūs į vytintas dešreles (čurčela).
Gruzinai garsėja savo tostais, jų girdėjome tikrai daug. Patys vos išdrįstam suregzti kokį sakinį, o jų tostai - lyg istorijos, anekdotai, pamokymai ir skamba įtikinančiai.
Kitas šios tautos bruožas - tai dvasingumas. Nebuvau mačiusi tiek religingų žmonių. Girdėjome nuoširdžių istorijų, kurias pasakojo vietiniai gyventojai. Gruzinų istorija turtinga, jie kentėjo daug karų, bet širdyje išsaugojo kovotojų dvasią.
Sunku nupasakoti Gruzijos gamtos grožį, žmonių atvirumą ir nuoširdumą, tokie jausmai lydėjo mus šioje kelionėje. O geriausia patiems nuvykti ir įsitikinti, nes Gruzija - šalis, kuri nepalieka abejingų.
