Nors esu tikra kelionių mėgėja, daugiau jokio miesto taip stipriai ir nepamilau. Gal žmonės ne tie, gal oras, o gal mano pačios blogas įprotis viską lyginti su nuostabaus vyno, architektūros ir šilto bendravimo šalimi, kuri mane užbūrė ir įtraukusi bei apsvaiginusi nebenorėjo paleisti.
Nors Italijoje praleidau vos keletą dienų, šios kelionės turbūt niekada nepamiršiu. Romos miestas mane kuo rimčiausiai įtraukė ir privertė atsiminti mokykloje prasnaustas nuobodokas istorijos pamokas.
Per porą dienų aplankėme pagrindines miesto puošmenas. Susižavėjau jaukiomis itališkomis kavinukėmis bei siauromis gatvelėmis pripildytomis žmonių juoko bei itališkų melodijų, kurios persipynusios sudarė puikų derinį. Teko paragauti ir itališko maisto, makaronų bei picos, kurie, kaip ir visa Italija paliko tik teigiamą nuomonę.
Jaučiau, kaip Italija po truputį užkariauja mano norą čia pasilikti visada, todėl nejausdama ėmiau dairytis į mažus namukus ir svajoti apie savo gyvenimą dar visai nesenai nepažintame mieste, kurį pamilau vos per porą dienų.
Su draugu prisėdę prie Trevi fontanų panorėjome sustabdyti laiką ir pasimėgauti akimirkos grožiu. Trevi fone galėjai matyti šiltai bendraujančius žmones, kurie besimėgaudami vieni kitų draugija vaišinasi itališkais ledais, o įsistebeilijusi į vieną kažko besinervinantį ir susijaudinusį italą, kuris netikėtai priklaupė ant vieno kelio ir taip romantiškai pasipiršo savo draugei, negalėjau sulaikyti nuostabos.
Štai tokią Italiją aš ir pamilau – unikalią, savą, romantišką bei nenuspėjamą.
Tai nepaprasta šalis, su nepaprasta kultūra, architektūra ir ore kvepiančia senove, kuri užburia savo magija. Tikiuosi šią šalį aplankyti dar kartą ir galbūt parašyti dar vieną laišką butelyje... Arrivederci!
Šis pasakojimas – portalo lrytas.lt skelbto konkurso „Rašyk apie savo kelionę ir laimėk kelionę į Bulgariją dviem!" – dalyvis.
